Santrauka

Ivinskis : Salyno taika, LE, t. — Ivinskis, Z.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Z. Ivinskio „Salyno taika“ nurodyta „Lietuvių enciklopedijos“ 26 tome, 351-353 puslapiuose.c-001
t-002 „Salyno taika“ nurodyta „Lietuvių enciklopedijos“ 26 tome, 351 puslapyje.c-002

Reikšmingi paminėjimai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: Z. Ivinskio „Salyno taika“ nurodyta „Lietuvių enciklopedijos“ 26 tome, 351-353 puslapiuose.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

(^4) LUB, IV, 204-209 p.; CEV, 51-54 p. (^5) « Salynas » (vok. « Sallinwerder ») turėjo būti viena iš Nemuno salų tarp Nevėžio žiočių ir Kulautuvos. Plg. SRP, III, 223-224 p.; Z. Ivinskis : Salyno taika, LE, t. 26, 351-353 p. (^6) Kritišką sutarties tekstą pateikė E. Weise : StVW, I, 9-12 p.; LUB, IV, 218-227 p.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: „Salyno taika“ nurodyta „Lietuvių enciklopedijos“ 26 tome, 351 puslapyje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

— Goyski, W. : Wzajemne stosunki Polski, Litwy i Zakonu w latach 1399-1404, Przewodnik nauk. i liter., t. 34, 1906. — Ivinskis, Z. : Kovos bruožai del Žemaičių ir jų sienų, Athenaeum, t. 6, 1935, 54-117 p. — (”) Raciąžo taika, LE, t. 24, 315-316 p. — (”) Salyno taika, LE, t. 26, 351-

(^66) CEV, 192 p. ; DlugO, XII, 572 p. — Plg. **_Marienb.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai