t-001vidutinis
Narbutas rašo, kad Wawrzyniecas Surowieckis venedų kraštuose lokalizavo senųjų slavų gyvenamąsias vietas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sis aprašymas apima plačius ir labai didžiulius kraštus. Žymusis mūsų senovės tyrinėtojas ponas Suroveckis2 labai gerai aiškina, kad šiose venedų srityse lokalizuoja senų senovės slavų gyvenamąsias vielas, aprašinėdamas ribas kraštų, kur šen bei ten esti slavų valstiečių, kolonijų. Pasak jo, šio venedų krašto ribos buvusios tokios: „Pradedant nuo Vyslos, išilgai estų kraštų, per šiandienį Nemuną (viduryje, kiek žemiau Gardino), Žemaitiją, Livoniją, Estiją (Gudiją) net iki rytinio Baltijos pakraščio (Suomių įlanką); iš ten pro Volgos ir Dnepro versmes iki Pripetės žiočių, toliau išilgai šios upės iki jos versmių, per dalį Polesės ir Voluinės, per Dnestro aukštupį net ligi Tatrų ir Vyslos, kuri nuo tada buvo vakarų siena, skirianti juos nuo ger 1 De Mor.