Vytauto raštas imperatoriui Zigmantui

Santrauka

Įdomus yra jo raštas imperatoriui Zigmantui, kur jis nurodo Vroclave 1420 m. padaryto Zigmanto sprendimo neteisingumą. Bet kadangi Žemaičiai yra žemesnėj vietoj, negu Lietuva, tai tas kraštas lietuviškai ir vadinamas Žemaičių kraštu, nes taip lietuviškai yra vadinama žemuma.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Vytauto rašte imperatoriui Zigmantui nurodomas 1420 m. Vroclave priimto Zigmanto sprendimo neteisingumas.		c-001
t-002 Vytautas rašte imperatoriui Zigmantui aiškino, kad Žemaičiai yra ta pati Lietuva, nes ten kalbama lietuvių kalba.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: Vytauto rašte imperatoriui Zigmantui nurodomas 1420 m. Vroclave priimto Zigmanto sprendimo neteisingumas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vytautas kryžiuočius laikė atėjūnais grobikais, o jų ginčijamus Žemaičius ir kitas žemes — savo tėvų palikimu. Įdomus yra jo raštas imperatoriui Zigmantui, kur jis nurodo Vroclave 1420 m. padaryto Zigmanto sprendimo neteisingumą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Vytautas rašte imperatoriui Zigmantui aiškino, kad Žemaičiai yra ta pati Lietuva, nes ten kalbama lietuvių kalba.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Žemaičius priteisei ne mums, o juk tai yra mūsų senelių ir prosenelių palikimas. Juos ir dabar mes valdome. Žemaičiai visada buvo ir tebėra ta pati Lietuva, nes visur čia kalbama ta pačia lietuvių kalba. Bet kadangi Žemaičiai yra žemesnėj vietoj, negu Lietuva, tai tas kraštas lietuviškai ir vadinamas Žemaičių kraštu, nes taip lietuviškai yra vadinama že- muma. O Žemaičiai Lietuvą — kraštą, esantį aukštesnėj vietoję vadina Aukštaičiais. Bet Žemaičiai visada vadinosi lietuviais, niekad nė nesivadino žemaičiais. Dėl tos pačios tautinės vienybės mes į savo titulą neįrašome Žemaičių, nes toji žemė ir jos gyventojai yra t a pati Lietuva ir tie patys lietuviai. O Jūsų Karališkoji Didenybė tą žemę priteisė atiduoti… Jeigu Jūsų Karališkoji Dide- nybė norėjo teisingai spręsti, reikėjo gerai atminti, kad kryžiuo- čiai yra atėjūnai iš svetimų Vokietijos kraštu, kad jie užgrobė Prūsus, o dabar nori ir mus iš mūsų žemės išvaryti. Jei tas sprendimas nebus pakeistas, — grasino Vytautas, baigdamas laišką imperatoriui,—kol gyvas, ne- būsiu Jūsų bičiuliu!“…

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai