Šaltinis

Vulfstano pasakojimas

3 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Vulfstano pasakojime Aismarės vadinamos Estmere.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 77

Apie vieną stebuklą Daug kartų Elbingo broliai garbingai kariavo su pagudėnais, o tų karų niekas nestengtų 241 Kalbama apie Aismares (Vulfstano Estmere — SRP, I, p. 733). Vėliau — Frische Haff, Vyslos įlanka. Hidronimas Ais[t]marės veikiausiai kilęs iš *Aista. Iš hidronimo Aista (plg. deš. Širvintos intaką Aista, ežerą Aisetas) galėjęs atsirasti kraštavardis Aista (Aistija, plg. Vulfstano Eastland), o jo gyventojus imta vadinti aisčiais (Kuzavinis K., Etymologica, p. 177—178; Топоров B. H., Прусский язык, А— Д, с. 65—66; Vanagas А., К. Būga — lietuvių..., р. 15; to paties, Lietuvių hidronimų.,., p. 36; Kabelka J., Baltų..., p. 27; plg. Vėlius N., Senovės baltų..., p. 224).
t-002vidutinis

Vietovardis apie 890 m. Vulfstano užrašytas kaip Truso.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 76

238 D — stagnum Drusine, Jer — Drûsin; XIII a. vidurio dokumentuose — Drusnie, Drusa ir pan. (PUB, 1, 1, p. 108, 132); terra Drusen — žemė, kurioje pastatytas Elbingas (SRP, 2, p. 404). Vietovardis apie 890 m. Vulfstano užrašytas kaip Truso. IX a. čia (apie dab. Elblongą, dab. Družno ežeras — į pietus nuo Elblongo) buvo dar ne ežeras, o Aismarių įlanka, prie kurios — svarbus baltų prekybos centras Truso.
t-003vidutinis

Narbutas nurodo, kad pagal Vulfstano pasakojimą senovės prūsai mokėję kelis mėnesius namuose išlaikyti mirusiųjų kūnus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 373

Pagaliau atrodo, kad kai kurie iš tų pilkapių būdavo naudojami kaip visos šeimos kapai; pradedant juos pilti, būdavo galvojama apie vietas šeimos nariams, mirsiantiems vėliau6. Apie tai, kad, anot Vulfstano pasakojimo, senovės prūsai, panaudodami kažkokį dirbtinį šaldymą, mokėdavo keletą mėnesių išlaikyti namuose mirusių žmonių kūnus, bus rašoma kitame šio veikalo tome. Kai kuriuos žymius žmones Lietuvoje kartais laidodavo prie didelių akmenų, esančių laukuose.