Vasario 16 Aktas šiame veikale aiškinamas kaip 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos priimta nauja rezoliucija, paskelbusi nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Dokumentas išreiškė lietuvių tautos viltis ir tapo nacijos laisvės bei suverenumo simboliu ir Lietuvos Nepriklausomybės diena.
Parengus abiem pusėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė naują rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis galutinai nustatys Steigiamasis Seimas, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas.
Kovo 11 Aktas savo dvasia artimas Lietuvos Tarybos 1918 m. paskelbtam Vasario 16 Aktui, tačiau nebesirėmė visuotinai pripažinta tautų apsisprendimo teise (politiniu požiūriu tautų apsisprendimo teisės deklaravimas buvo pavojingas dėl Maskvos užmačių pritaikyti Lietuvai išstojimo iš SSRS mechanizmus, visaliaudinius „apsisprendimo“ referendumus, primesti dalį SSRS valstybės skolų bei tarptautinių įsipareigojimų). Kovo 11 Aktu Lietuvos valstybė atkurta savo teritorijoje, su savo gyventojais ir realizavo suverenitetą, o ne administravo okupuotą teritoriją.
Parengus abiem pusėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė naują rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise, paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis galutinai nustatys Steigiamasis Seimas, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas.
Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovaujama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… gruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu.