Vasario 16 Aktas šiame veikale aiškinamas kaip 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos priimta nauja rezoliucija, paskelbusi nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Dokumentas išreiškė lietuvių tautos viltis ir tapo nacijos laisvės bei suverenumo simboliu ir Lietuvos Nepriklausomybės diena.
Parengus abiem pu-\nsėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė nau-\nją rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise,\npaskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą\nLietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų\nvalstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis, kad Lietuvos vals-\ntybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis galutinai nustatys\nSteigiamasis Seimas, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas.
Akte pavartotas pasakymas, kad Lietuva „atkuria“ nepriklausomy- bę – aiški sąsaja su LDK, lietuviai valstybės „atkūrimu“, „atstatymu“ L I E T U V O S I S T O R I J A 136 pabrėžė Lietuvos valstybingumo be Lenkijos savitumą, be to, atkurti buvo galima ne tik LDK laikų, bet ir Mindaugo Lietuvos karalystės laikų valsty- bę – tai priklausė nuo tarptautinių sąlygų. Nauja Lietuvos valstybė turėjo būti demokratinė, parlamentinė. Vasario 16 Aktas, išreiškęs lietuvių tautos viltis ir aspiracijas, tapo na- cijos laisvės ir suverenumo simboliu, Lietuvos Nepriklausomybės diena, davė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei, pagaliau aiškiai pasakant, kur Taryba veda Lietuvą.
Kovo 11 Aktas savo dvasia arti-\nmas Lietuvos Tarybos 1918 m. pa-\nskelbtam Vasario 16 Aktui, tačiau \nnebesirėmė visuotinai pripažinta \ntautų apsisprendimo teise (politiniu požiūriu tautų apsisprendimo tei-\nsės deklaravimas buvo pavojingas dėl Maskvos užmačių pritaikyti Lie-\ntuvai išstojimo iš SSRS mechanizmus, visaliaudinius „apsisprendimo“ \nreferendumus, primesti dalį SSRS valstybės skolų bei tarptautinių įsipa-\nreigojimų). Kovo 11 Aktu Lietuvos valstybė atkurta savo teritorijoje, su \nsavo gyventojais ir realizavo suverenitetą, o ne administravo okupuotą \nteritoriją.
Akte pavartotas pasakymas, kad Lietuva „atkuria“ nepriklausomy- bę – aiški sąsaja su LDK, lietuviai valstybės „atkūrimu“, „atstatymu“ L I E T U V O S I S T O R I J A 136 pabrėžė Lietuvos valstybingumo be Lenkijos savitumą, be to, atkurti buvo galima ne tik LDK laikų, bet ir Mindaugo Lietuvos karalystės laikų valsty- bę – tai priklausė nuo tarptautinių sąlygų. Nauja Lietuvos valstybė turėjo būti demokratinė, parlamentinė. Vasario 16 Aktas, išreiškęs lietuvių tautos viltis ir aspiracijas, tapo na- cijos laisvės ir suverenumo simboliu, Lietuvos Nepriklausomybės diena, davė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei, pagaliau aiškiai pasakant, kur Taryba veda Lietuvą.
Parengus abiem pu-\nsėms priimtiną tekstą, Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Taryba priėmė nau-\nją rezoliuciją, kurioje, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise,\npaskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą\nLietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų\nvalstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis, kad Lietuvos vals-\ntybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis galutinai nustatys\nSteigiamasis Seimas, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas.
Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovau-\njama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui\nGeorgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos\nkaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomy-\nbę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai…\ngruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu.