1588 m. Trečiojo Lietuvos Statuto XII skyriaus 2 skirsnyje išvardytos nelaisvųjų ir priklausomų žmonių kategorijos, kurių savavališkas pasitraukimas iš dvaro laikytas nusikalstamu pabėgimu.
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
PDF 3
1588 m. Trečiojo Statuto XII sk. 2-ame skirsnyje dar detaliau yra išvardijamos nelaisvųjų, priklausomų žmonių kategorijos (pvz., bajoras šarvuotis, keliuotis, tiaglinis (vaikinis, prievolinis) žmogus, tėvonis iš prigimties ar pirktas pavestasis, ištarnautas ar užgyven tas), kurių savavališkas pasitraukimas iš dvaro laikytinas nusikalstamu pabėgimu 6.
Trečiasis Lietuvos Statutas pabėgėlių bylų nagrinėjimą siejo su paieškos arealu, senaties terminu, atpažinimo ir sulaikymo aplinkybėmis bei išdavimo ir teisėtumo reikalavimo procedūromis.
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
PDF 3
Kaip matyti iš Trečiojo Lietuvos Statuto, tokių bylų nagrinėjimas tampa sudėtingesnis, imama atsižvelgti į daugelį faktorių (pabėgėlio paieškos arealą ir nuo šio dydžio kintantį senaties terminą, pabėgėlio atpažinimo ir sulaikymo aplinkybes, jo išdavimo ir „teisėtumo reika lavimo" procedūras). Į galimų pabėgimų precedentų ratą įtraukiamos ir galimos specifinės aplinkybės (pagrobimas ir pan.), įvedama aiškesnis pabėgėlio padarytos žalos apskaičiavimo mechanizmas 7.
Trečiojo Statuto XII skyriaus 14 skirsnyje nustatyta kompensacija po 6 kapas grašių už kiekvieno bėglio dieną ir po 2 grašius už vaiką; smurtinis žmonių pagrobimas iš šeimininkų baustas kartuvėmis.
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
PDF 3
Trečiojo Statuto XII sk. 14-ame skirsnyje nustatyta piniginės kompensa cijos apskaičiavimo tvarka: nuo kaltinamojo šaukimo į teismą dienos už kiekvieno bėglio praleistą dieną turėjo būti mokama ieškovui po 6 kapas grašių, o už vaiką - po 2 grašius 1 3. Atsakovas galėjo išsipirkti ir tuos žmones pasilikti sau, o ieškovas, priėmęs tuos pinigus, turėjo atsisakyti pretenzijų. Jei visgi ieškovas vėliau norėtų atgauti savo buvusius pavaldinius, turėtų per ketverius metus tą sumą grąžinti. Griežčiausios bausmės buvo numatytos tais atvejais, kai žmonės būdavo smurtu pa grobiami iš šeimininkų. Atlygis už tokį poelgį - kartuvės kaip piktadariams 1 4.
Trečiasis Lietuvos Statutas 6 mylių atstumą nuo buvusio šeimininko dvaro nustatė kaip atspirties tašką sprendžiant pabėgimo bylas ir buvusio šeimininko pretenzijų pagrįstumą.
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
PDF 5
Kaip jau minėta, Antrajame Statute yra įvardijama 5 - 8 mylių riba, kuri Trečiajame Lietuvos Statute pakoreguota kaip nusi stovėjusi, t. y. 6 mylios nuo buvusio šeimininko dvaro. Šis atstumas tampa atspirties tašku sprendžiant pabėgimo bylas bei sprendžiant buvusio šeimininko pretenzijų pagrįstumą. Išgyvenus dešimt metų teritorijoje, nenu- tolusioje daugiau kaip 6 mylios, turėjo įsiteisėti senatis.
Trečiojo Lietuvos Statuto XII skyriaus 24 skirsnis įpareigojo į miestą atvykusį ar pastogės ieškantį žmogų nurodyti savo tapatybę, kilmę, ankstesnę tarnybą ir kelionės tikslą.
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
PDF 6
Ypač sunku buvo įsikurti magdeburginiame mieste. 1588 m. Lietuvos Statutas (XII skyrius, 24 skirsnis) 3 2 rei kalavo iš atvykusio į miestą ar ieškančio pastogės ž m o gaus pasisakyti, kas jis, iš kur, pas ką tarnavo ir kur eina. „Miestietis, priglaudęs tokį ateivį, tą pačią arba vėliausiai kitą dieną turi pranešti miesto magistratui. Nepranešus jo priglaustas žmogus, nepaisant, ar jis pabėgęs, ar pono paleistas, bus 2 savaites geležiniais pančiais apkaltas, paskui prie darbo pristatytas ir pagaliau išvytas iš miesto, o jo globėjas - kapa grašių nubaustas" 3 3.
Trečiajame Lietuvos Statute už bajoro namo užpuolimą buvo numatyta mirties bausmė, tačiau neaptikta nė vieno tokio nuosprendžio.
Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
PDF 17
Nors Trečiajame Lietuvos Statute teigta, kad už bajoro namo užpuolimą gresia mirties baus- mė, neaptikta nei vieno tokio pobūdžio nuosprendžio.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 68
Išliko ne tik atskiras LDK valstybės titulas ir teritorija, bet ir atskira