saltinis

Šešerių metų paliaubų sutartis tarp Lietuvos ir Maskvos

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Lietuva ir Maskva vargais negalais sutarė dėl šešerių metų paliaubų, kurios Lietuvai buvo sudarytos prastomis sąlygomis.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 571

Išvykstantiems pasiuntiniams buvo\nnurodyta, kad amžina taika galinti būti sudaryta, jei\ngu Maskvos valdovas priimsiąs šias svarbiausias są-\n5 73\n\n## Puslapis 572\n\nlygas: atstatyti pilis, sugrą-\nSudaro šešerių m e tų\nžinti belaisvius bei perbėgė-\npa lia u b a s\nliūs ir įtraukti į sutarties\ntekstą Livonijos riterių ma\ngistrą. Vargais negalais abi pusės sutarė dėl šešerių\nmetų paliaubų, tiesa, gana bjauriomis Lietuvai sąly\ngomis. Pavyko atgauti vieną kitą nereikšmingą pilį,\nbet neatgavo nei pabėgėlių, nei ištisų žemių, nei pa\ngaliau didikų, prie Vedrošos paimtų į nelaisvę, kurie\npasiliko Maskvos rankose.

t-002vidutinis

Vis dėl to jo, Ivano, širdis neatsisakanti taikos, jeigu Alek sandras neatmesiąs teisingų taikos sąlygų ir neatidė liodamas išleisiąs į Maskvą atsakingesnius pasiunti nius, kurie ir susitartų dėl taikos.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 571

Išvykstantiems pasiuntiniams buvo\nnurodyta, kad amžina taika galinti būti sudaryta, jei\ngu Maskvos valdovas priimsiąs šias svarbiausias są-\n5 73\n\n## Puslapis 572\n\nlygas: atstatyti pilis, sugrą-\nSudaro šešerių m e tų\nžinti belaisvius bei perbėgė-\npa lia u b a s\nliūs ir įtraukti į sutarties\ntekstą Livonijos riterių ma\ngistrą. Vargais negalais abi pusės sutarė dėl šešerių\nmetų paliaubų, tiesa, gana bjauriomis Lietuvai sąly\ngomis. Pavyko atgauti vieną kitą nereikšmingą pilį,\nbet neatgavo nei pabėgėlių, nei ištisų žemių, nei pa\ngaliau didikų, prie Vedrošos paimtų į nelaisvę, kurie\npasiliko Maskvos rankose.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Esą jis niekad negalė siąs užmiršti, kaip smarkiai jam kenkęs Aleksandras: neminint rusų tikėjimui padarytų senųjų skriaudų, vi sai neseniai su čekų bei vokiečių algininkais nunioko jęs Maskvos valstybės pakraščius, o praėjusiais metais suleidęs Užvolgio skitus į Seversko žemę. Vis dėl to jo, Ivano, širdis neatsisakanti taikos, jeigu Alek sandras neatmesiąs teisingų taikos sąlygų ir neatidė liodamas išleisiąs į Maskvą atsakingesnius pasiunti nius, kurie ir susitartų dėl taikos. Šitaip jis kalbėjo Vengrijos karaliaus pasiuntiniui. Kai šis iškeliavo iš Maskvos, Ivanas pasiuntė savo sūnų Dimitrijų su stip riomis jėgomis dar kartą pamėginti užkariauti Smo lenską. Žymus karvedys Mikalojus Glebavičius jau bu vo žuvęs, metų naštos slegiamas jo tėvas Jurgis, ne tekęs sūnaus, atsisakė sunkių karvedžio pareigų, visi šie pasikeitimai ir sužadino Ivanui viltį, jog dabar su silauksiąs kur kas didesnės sėkmės nei ligi šiol.

t-002Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-002

Susieti teiginiai: t-002