Lietuvos istorijos žinių lobynas
saltinis
9 teiginiai12 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 9 teiginiai ir visi 12 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–12 iš 12 rodomų įrašų
Ptolomėjaus analuose pasakojama, kad netoli Rozėjos Briksijoje prie altoriaus vynas pavirto krauju, o duona kūnu.
PDF 229
Apie lai, kaip prie šventojo altoriaus vynas pavirto krauju, o duona — kūnu\n\n Tuo metu netoli Rozėjos Briksijoje vynas žmonių akyse pavirto krauju, o duona kūnu\nprie šventojo altoriaus (Ptol. 21,4; Mart. p. 395).
Brolių pamokslininkų ordinas minimas 1216 m., kai valdė popiežius Honorijus III.
PDF 230
Brolių pamokslininkų ordinas —1216 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus\nIII (Ptol. 21, 20 ir 25; Mart. p. 399 ir kt.).
Tarp popiežiaus Bonifaco ir Prancūzijos karaliaus Pilypo prasidėjo nesantarvė dėl Prancūzijos karalystės pavaldumo apaštališkajam sostui.
PDF 244
Apie Bonifaco, popiežiaus, ir Pilypo, Prancūzijos karaliaus, nesantarvę Tais pačiais metais prasidėjo nesantarvė tarp Bonifaco, popiežiaus, ir Pilypo, Prancūzijos karaliaus. Mat popiežius pasakė, kad ir pasaulietiški, ir dvasiški Prancūzijos karalystės reikalai esą betarpiškai pavaldūs apaštališkajam sostui, ir pasiuntė popiežius priklausomybės reskriptą su bule Prancūzijos karaliui, tvirtindamas, jog tas, kas teigiąs priešingai, esąs eretikas. Šis reskriptas buvo perskaitytas ir sudegintas Paryžiuje, karaliaus rūmuose, daugybės dvasininkų bei pasauliečių akivaizdoje. Karalius paskelbė 15 kaltinimų popiežiui ir kreipėsi į busimąjį susirinkimą arba popiežių. Vis dėlto popiežius Romos susirinkime išsiteisino nuo šių kaltinimų (Ptol. p. 1221 ir kt.; Mart. p. 438).
Ptolomėjus iš Lukos, Tomo Akviniečio mokinys ir popiežiaus bibliotekininkas, parašė „Analus“ apie bažnyčios istoriją.
PDF 25
Tomo Akviniečio mokinys Ptolomėjus („Tolomėjus“, Bartolomiejus) iš Lukos, popiežiaus\nbibliotekininkas (miręs 1327 m.), parašė „Analus“ — bažnyčios istoriją, baigiamą XIV a.\npradžios įvykiais129.
1312 m. kovo 22 d. popiežius Klemensas V Vieno sinode pasmerkė tamplierių ordiną.
PDF 247
Apie tamplierių ordino panaikinimą\n\n 1312 viešpaties metais, kovo 22 dieną, imperatoriaus Henriko VII laikais, Klemensas\nV, popiežius, Vieno sinode pasmerkė — nors šitai nebuvo galutinis sprendimas, bet\napaštališkojo sosto parengiamasis veiksmas — tamplierių ordiną, įsteigtą 1112 viešpaties\nmetais, popiežiaus Paskalio II bei imperatoriaus Henriko V laikais (Mart. p. 445; Ptol. p.\n1236).
1314 m. kovo 1 d. prie Karpantra, kur buvo Romos kurija, pasirodė trys saulės.
PDF 248
Apie tris saulės spindulius ir kolegijos suskilimą 1314 viešpaties metais, kovo 1 dieną, prie Karpantra, kur tada buvo Romos kurija, apie aštuntą valandą, pasirodė trys saulės, viena kaip paprastai — rytuose, dvi — pietuose; viena sukosi kaip įprasta, kita— priešingai, nei gamtos patvarkyta; jos ilgai stovėjo danguje, o kiekviena skleidė savo spindulius. Sitai ir buvo ženklas bei požymis, rodantis, kad mirsiąs popiežius, o po jo mirties suskilsianti kolegija. Vis dėlto šis skilimas užtruko dvejus metus ir keturis mėnesius, kol kardinolai sutarė dėl busimojo popiežiaus išrinkimo. Pasak Komestoriaus, panašūs ženklai šitaip rodęsi ir tuo metu, kai mirė Julijus Cezaris, o po jo mirties suskilo senatas (Ptol. n 1241).
1228 m. Italijoje radosi gibelinų ir gvelfų partijos: Gibelinas rėmė imperatorių, o Gveltas bažnyčią.
PDF 231
Apie gibelinus ir gvelfus\n\n 1228 viešpaties metais Italijoje radosi gibelinų ir gvelfų partijos; šitai yra vardai\ndviejų brolių, kurių keliai išsiskyrė. Gibelinas rėmė imperatorių, o Gveltas—bažnyčią\n(Ptol. 21,27).
Birželio 3 d. per pietus įvyko toks smarkus saulės užtemimas, kad buvo matyti žvaigždės.
PDF 229-230
Apie didįjį saulės užtemimą Tų pačių metų birželio trečią dieną, per pietus, taip smarkiai užtemo saulė, kad net žvaigždes galima buvo matyti nelyginant sutemus (Ptol. 21,37). 29.
Popiežius Inocentas III viešpatavo kartu su imperatoriais Otonu IV ir Fridrichu II.
PDF 225
Apie Inocentą III, popiežių, ir Otoną IV bei Fridrichą II, imperatorius\n\n Po to viešpatavo Inocentas III, popiežius, ir Otonas IV bei Fridrichas II, imperatoriai\n(Ptol. 21,1 ir 2; Mart. p. 385).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
6. Apie lai, kaip prie šventojo altoriaus vynas pavirto krauju, o duona — kūnu Tuo metu netoli Rozėjos Briksijoje vynas žmonių akyse pavirto krauju, o duona kūnu prie šventojo altoriaus (Ptol. 21,4; Mart. p. 395).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tomo Akviniečio mokinys Ptolomėjus („Tolomėjus“, Bartolomiejus) iš Lukos, popiežiaus bibliotekininkas (miręs 1327 m.), parašė „Analus“ — bažnyčios istoriją, baigiamą XIV a. pradžios įvykiais129. Dusburgietis marginaliniuose paaiškinimuose (51-ame paragrafe iš 126) rėmėsi abiem minėtais autoriais. Kai kur —tik Ptolomėjumi (25 kartus) arba Martynu (10 kartų).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Brolių pamokslininkų ordinas —1216 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus III (Ptol. 21, 20 ir 25; Mart. p. 399 ir kt.). Mažesniųjų brolių ordinas — 1223 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus III.