Šaltinis

Pirmasis Lietuvos Statutas

10 teiginių10 įrašų0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 10 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–10 iš 10 teiginių

t-001vidutinis

Pirmasis Lietuvos Statutas buvo paskelbtas 1528 m. lapkričio 17 d. Lietuvos seime.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 288

1528 metų sausio 20 dieną karalius pasirašė Žemaičių žemei atskirą įstatymą, garantuojantį jos teises ir privilegijas. 1528 metų lapkričio 17 dieną Lietuvos seime, kur, pagal anų laikų paprotį, posėdžiavo tiktai senatoriai, prelatai ir kunigaikščiai, buvo paskelbtas pirmasis Lietuvos Statutas, kuriame stengtasi suderinti gana skirtingus atskirų provincijų įstatymus ir papročius. Tačiau šis Statutas tarnavo išimtinai tik šlėktų luomui, nes miestui kuo iškilmingiausiai buvo garantuojamos Magdeburgo teisės.
t-002vidutinis

Skelbdamas Pirmąjį Lietuvos Statutą, Žygimantas Senasis Vilniaus miestiečiams taikė Magdeburgo teisės bylinėjimosi laisvės principą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 297

Kai dar 1564 metais Bełsko seime Žygimantas Augustas tvirtino Lietuvai Antrąjį Statutą, atsimindamas naudą, kurią miestai teikė kraštui, ir rūpindamasis Vilniaus gerove, atsižvelgdamas į gautus Vilniaus miesto burmistrų prašymus, atskiru liepos 7 d. sprendimu, jis visus miestiečius atribojo nuo Statuto galios, šitaip suteikdamas jiems daugiau bylinėjimosi teismuose laisvės pagal Magdeburgo teisę, kaip savo metu darė ir Žygimantas Senasis, paskelbdamas Pirmąjį Statutą. Miestų pastangos apsisaugoti nuo bajorų įtakos buvo juo didesnės, juo stipriau oligarchija bandė įsitvirtinti Lenkijos žemėje valdant paskutiniajam Jogailaičiui.
t-003vidutinis

Viena Balińskio aptarta privilegija vėliau buvo paskelbta Pirmojo Lietuvos Statuto pradžioje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 163

Tačiau nėra likę ženklų, kad Lietuvos sostinė tuo metu būtų turėjusi kokios naudos ar iš prekybos, ar iš praplėstų gyventojų teisių; numanu, be abejo, kad po Žemaičių perleidimo kryžiuočiams visus buvo apėmusi apatija, ir miestiečių gyvenimas, pirma buvęs judresnis, ėmė 68 Ta privilegija, vėliau paskelbta Pirmojo Lietuvos Statuto pradžioje, taip pat veikale C z a c k i O Litewskich i Polskich prawach, T. I, p. 93; o jos tyrinėjimai žr. C z a c k i Rozprawa o żydach, p. 107, Vilniuje, Zavadzkio sp., 1807.
t-004vidutinis

1529 m. priimtu Pirmuoju Lietuvos Statutu valstybės teisė buvo kodifikuota ir turėjo būti taikoma vienodai visoje valstybės teritorijoje.

Lituanistika-63755-Mirties-bausme-LDK-bajoriskos-teises-aktuose — Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV–XVI a.)

PDF 2

1529 m. priėmus Pirmąjį Lietuvos Statutą, valstybės teisė buvo kodifikuota ir turėjo būti naudojama vienoda visoje valstybės teritorijoje.
t-005vidutinis

Pirmajame Statute įtvirtinta, kad buvusiam šeimininkui dešimt metų nepagarsinus pabėgimo ir tylėjus, vėlesnės pretenzijos dėl perbėgusio žmogaus nepriimamos.

Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

PDF 6-7

Jau Pirmajame Statute buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu buvęs šeimininkas apie pabėgimo atvejį nebuvo pagarsinęs ir tylėjo dešimt metų, vėlesnės pretenzijos nepriimamos: „ar kieno žmogus pas ką perbėgtų <...>, o dešimt metų apie tai tylėtų, tas dėl tų '•' iTngl|Lp"'— dalykų turi taip pat amžinai tylėti" 4
t-006vidutinis

Pirmajame Lietuvos Statute 1529 m. jau buvo numatytos bausmės už pabėgimą ir pabėgusiųjų slėpimą.

Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

PDF 2

Bausmės už pabėgimą ir už pabėgusiųjų slėpimą numatytos jau 1529 m. Pirmajame Lietuvos Statute. Šie nuostatai įtvirtinti 11 skyriuje „Apie keliuočių ir žmogynų bei bernų galvapinigius", reguliavusiame santykius tarp ponų ir jų valdinių visumą 4.
t-007vidutinis

1529 m. Lietuvos Statuto straipsnis nustatė, kad didikas, norintis savo tarnui užrašyti dvarą, privalo dokumentą patvirtinti valdovo kanceliarijoje.

Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje

PDF 12

Taip pat ir čia jau ne kartą cituotame 1529 m. Lietuvos Statuto straipsnyje valdovas įsikiša į didikų ir jų tarnybinių bajorų santykius - savo tarnui dvarą užrašyti norintis didikas privalo dokumentą patvirtinti valdovo kanceliarijoje 53.
t-008vidutinis

Pirmajame Lietuvos Statute buvo nustatyta sankcija už apynių nuniokojimą.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje

PDF 10

Inventorių duomenimis, vietinis alus būdavo gaminamas iš kvietinio arba miežinio salyklo142 bei apynių, kurių apsaugojimu nuo nuniokojimo pasirūpinta įvedant už tai sankciją Pirmajame Lietuvos Statute143.
t-207564vidutinis

Pirmasis Lietuvos Statutas buvo rašomas visomis labiau paplitusiomis LDK kalbomis, tik ne lietuvių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

PDF 150

Pirmasis Lietuvos Statutas, kaip ir vėlesni Statutai, buvo surašomas visomis labiau paplitusiomis LDK kalbomis – lotynų, rusėnų, vėliau lenkų – tik ne lietuvių.
t-207773vidutinis

1529 m. paskelbtas Pirmasis Lietuvos Statutas nustatė karo tarnybos tvarką.

„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

PDF 164

Taip pat nustatome, kad jei kuris bajoras karo tarnybos metu užpultų kurio nors bajoro namus ar kluoną arba, vykdamas į karą, pakeliui plėšikautų, ir būtų įrodyta, kad tai jis pagrobė ar padarė žalą, už kiekvieną tokį veiksmą turės smurtpinigius sumokėti. Jeigu kam nors, esant kariuomenėje, maisto sau ir pašaro žirgui nebūtų, turi toks kartu su etmono pasiuntiniu kur nors nuvažiuoti ar nueiti ir pasiimti reikalingą maistą sau ir pašarą žirgui, o už tai sumokėti nuostatais numatytą kainą. Malkas turi imti iš miško, namų neardyti, tvorų nekūrenti, tvenkiniuose žuvų negaudyti ir vandens iš jų nenuleidinėti, nei rugių, nei kviečių trypti ir naikinti neturi. Ö jei kuris tokią žalą padarytų, privalo etmonas mūsų tokį grandinėmis sukaustyti, o tas turi žalą atlyginti ir smurtpinigius sumokėti. O jeigu kuris, tarnaudamas mums, kariuomenės stovykloje kitą užpultų ir jį sužeistų arba sumuštų, tas, kaip prievartautojas, galvos netenka" 13. otai tokią karo tarnybos tvarką nustatė 1529 m. paskelbtas pirmasis Lietuvos Statutas - pagrindinis Lietuvos valstybės tvarkos ir teisingumo garantas