Narbutas rašo, kad Nestoras išsaugojo nepilną krivičių gyvenimo paveikslą: palaikų deginimą, pelenų rinkimą į urnas ir laidotuvių turnyrus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 341
Taigi aiškinama be dirbtinumo, jog Olegas nugalėjo su krivičiais, o ne krivičių Smolenską, nes iš daugelio tos genties šakų lengvai galėjo atsirasti viena, kuri, kaip ir Polocko, galėjo būti palankesnė rusams ir prisidėti prie Olego. Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusiųjų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus.
Narbutas nurodo Nestoro pasakojimą, kad 859 m. variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 341
Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Warejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams. Visų šių teiginių, kaip man atrodo, pakanka įrodyti, jog ne vienai senovės prūsų kartai tenka garbė už tai, 1 Wareys, iš lietuviško žodžio Warikt, visiškai nesiderina su \Warrejas.
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 341
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusiųjų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus. Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio.