saltinis

Mykolas Balinskis kova dėl istorijos

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Reda Griškaitė pastebėjo, kad ankstyvoji Mykolo Balinskio kūryba turėjo romantinės istoriografijos bruožų, o vėliau jis stengėsi rašyti nauja maniera.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 16

Kaip pastebi kultūros istorikė Reda Griškaitė, ankstyvoje Balinskio kūryboje galima rasti tik romantinei istoriografijai būdingų bruožų, o vėliau jo jau stengtasi rašyti pagal naują manierą. Svarbi pastaba, kad kritinis istorijos mokslas, suformulavęs tikslą - parodyti praeitį tokią, kokia ji buvo, sėkmingai aplenkė romantizmo diktuojamo subjektyviz­ mo, įgalinčio matyti praeitį tokią, kokią norima matyti. „XIX amžiaus viduryje, ypač šeštajame jo dešimtmetyje, vyko savotiškas ginčas dėl Is­ torijos: ir plačiąja prasme - naujojo, tik ką susiformavusio pozityvistinio mąstymo kova su senuoju, romantiškuoju, ir siaurąja - amžina kova tarp mokslininkų, paremta asmeniškumu ir ambicijomis". Ten pat, p. 137,139.
t-002vidutinis

Mykolo Balinskio kovoje dėl istorijos T. Narbuto veikalas tapo pavyzdžiu, kaip nereikia rašyti istorijos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 16

Tyrinėtoja parodo M. Balinskio kritiką T. Narbuto istorijos atžvilgiu, kurią galima vertinti kaip romantinės istori­ jos rašymo kritiką: „<.. .> Balinskio rašiniuose Narbutui skiriamas ypati- nas dėmesys. Dar daugiau - Narbuto knyga Dzieje narodu litewskiego tam­ pa pavyzdžiu, kaip nereikia rašyti istorijos", Ten pat, p. 57.