Tačiau magistras sakėsi nenorįs nė girdėti apie taiką: nedora esą draugauti su stabmeldžiais, kuriuos siaubti karu jį verčia duota priesaika. Jeigu Lietuvos valdovas priimtų šventąją krikščionybę, visai nebūtų sunku sudaryti sutartį. Todėl tegu jis kuo greičiausiai priimąs krikščionybę, tegu pripažįstąs, jog brolėnai teisėtai dovanoję žemes, o savo teises į šias žemes tegu perleidžiąs riterių ordinui.