Santrauka
Livonijos magistras reikalavo, kad Lietuvos valdovas priimtų krikščionybę ir perleistų teises į žemes riterių ordinui. 1252 m. Mindaugas pasiuntinybės akivaizdoje priėmė krikščionybę ir raštu pripažino amžiams dovanojęs Jotvingijos, Žemaitijos, Kuršo ir Veizių kraštus.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Livonijos magistras reikalavo, kad Lietuvos valdovas priimtų krikščionybę ir perleistų teises į žemes riterių ordinui.
| c-001 | |||
t-002 1252 m. Mindaugas pasiuntinybės akivaizdoje priėmė krikščionybę ir raštu pripažino amžiams dovanojęs Jotvingijos, Žemaitijos, Kuršo ir Veizių kraštus.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Livonijos magistras reikalavo, kad Lietuvos valdovas priimtų krikščionybę ir perleistų teises į žemes riterių ordinui.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tačiau magistras sakėsi nenorįs nė girdėti apie taiką: nedora esą draugauti su stabmeldžiais, kuriuos siaubti karu jį verčia duota priesaika. Jeigu Lietuvos valdovas priimtų šventąją krikščionybę, visai nebūtų sunku su daryti sutartį. Todėl tegu jis kuo greičiausiai priimąs krikščionybę, tegu pripažįstąs, jog brolėnai teisėtai dovanoję žemes, o savo teises į šias žemes tegu perlei džiąs riterių ordinui.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: 1252 m. Mindaugas pasiuntinybės akivaizdoje priėmė krikščionybę ir raštu pripažino amžiams dovanojęs Jotvingijos, Žemaitijos, Kuršo ir Veizių kraštus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kadan gi priešo jėgos stovėjo pa sirengusios pulti, kad ir pa sipiktinęs likimu, jis vis dėl to turėjo nusileisti susida riusioms aplinkybėms, net skausmas dėl prarandamų žemių nepaskatino jo ryžtis ginklu kovoti dėl visko. Tad pasiuntinybės akivaizdoje jis viešai priėmė šventąją 1252 m e ta i krikščionybę ir raštu pripa žino amžiams dovanojęs Jot- vingijos, Žemaitijos, Kuršo ir Veizių kraštus. Po to buvo pasiųsti į Romą pasiuntiniai, kurie savo valdovo M in dau gas, su sita ręs su k a la v iju o č ia is ir a p sik rik štiję s, p a s k e lb ia m a s L ie tu v o s k a ra liu m i 102
Puslapis 101
vardu turėjo deramai pagerbti aukščiausiąjį krikščio nių ganytoją ir paprašyti karaliaus titulo bei vainiko.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|