Teodoro Narbuto vertinimu, Mechovita painioja jotvingių ir lietuvių kilmę, nors mini prie Drohicino dar vartotą jotvingių kalbą. Teodoro Narbuto vertinimu, Mechovitos padavimų prielaida apie jotvingių dukras esą atsispindi jaunų polesiečių išvaizdoje.
Veikiau reikėtų daryti išva dą, jog buvę keli šios Skomantų giminės kariūnai1. Me- chovita maišo jotvingių ir lietuvių kilmę. Vis dėlto jis sako, kad dar jo laikais apie Drohiciną buvo kalbama jot vingių kalba ir lietuviai negalėdavo nė žodžio suprasti.
Nei\ninazovietėms, nei lenkėms, nei rusėms, nei lietuvėms ar\nkitoms europietėms moterims nebūdingi tie bruožai, kurie\npuošia dailias senovės jotvingių dukras, kažkada gal iš\ntekintas už slavų jaunuolių. Si Mechovitos padavimuose\nesanti prielaida pasitvirtina iš pirmo žvilgsnio. Reikia pa\nčiam pamatyti, kaip gražų šventinį vasaros rytą daili, jau\nna polesietė eina į bažnyčią, reikia regėti iš arti jos dra\nbužius, judesius, figūrą, šypseną ir nepaprastai gražius\ndantis, ir tuomet žinovo akims atsiveria tikras azijinis\ngrožis.