Martynas iš Opavos parašė popiežių ir imperatorių istoriją, baigiamą XIII a. aštuntojo dešimtmečio įvykiais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 25
Čekijos vienuolis Martynas iš Opavos (Martinus Polonus), gyvenęs ir veikęs Prahoje, po to Romoje, popiežiaus kurijoje, 1278 m. buvo paskirtas Gnezno arkivyskupu (todėl „Polonus“), bet mirė ten nenuvykęs. Jis parašė Romos popiežių ir imperatorių istoriją (faktus pateikdamas paraleliškai), kuri baigiama XIII a. VlII-ojo dešimtmečio įvykiais.
1317 m. popiežius Jonas kanonizavo šventąjį Liudviką, Sicilijos karaliaus Roberto brolį iš Mažesniųjų brolių ordino.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 249
Apie švento Liudviko, Sicilijos karaliaus Roberto brolio, kanonizavimą 1317 viešpaties metais Jonas, popiežius, kanonizavo šventą Liudviką, Sicilijos karaliaus Roberto brolį iš mažesniųjų brolių ordino, ir liepė švęsti jo gimimą penktą dieną po žolinės (Mart. p. 449).
1232 m. Tolede vienas žydas esą rado akmenyje iškaltą knygą su hebrajiškais, graikiškais ir lotyniškais įrašais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 231
Apie tai, kaip Tolede buvo surasta akmenyje [iškalta] knyga 1232 viešpaties metais Ispanijoje, Tolede, vienas žydas surado knygą, ištisai iškaltą akmenyje ir turėjusią nelyginant medinius lapus, užrašytus hebrajiškai, graikiškai ir lotyniškai. Rašte tiek buvo pasakyta kiek ir psalmyne, ir jis bylojo apie trilypį pasaulį nuo Adomo ligi Antikristo, iškeldamas aikštėn žmonių savybes. Apie trečiąjį pasaulį šitaip kalbėjo: „Trečiame pasaulyje gims iš mergelės Marijos dievo sūnus ir kentės dėl žmonių išganymo“. Žydas, šitai perskaitęs, su visa šeimyna priėmė krikštą. Be to, ten buvo parašyta, kad Ferdinando laikais ji ir turi būti surasta (Mart. p. 400; Ptol. 21,34).
Martyno iš Opavos istorijoje pasakojama, kad netoli Rozėjos Briksijoje prie altoriaus vynas pavirto krauju, o duona – kūnu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 229
Apie lai, kaip prie šventojo altoriaus vynas pavirto krauju, o duona — kūnu Tuo metu netoli Rozėjos Briksijoje vynas žmonių akyse pavirto krauju, o duona kūnu prie šventojo altoriaus (Ptol. 21,4; Mart. p. 395).
1225 m. Burgundijos Druskos kalnuose žemės drebėjimas esą nustūmė kalną ir pražudė penkis tūkstančius žmonių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 227
Apie tai, kaip Burgundijoje dėl žemės drebėjimo kalnas nuslinko į kitą vietą 1225 viešpaties metais Burgundijoje, Druskos kalnuose, vienas kalnas dėl žemės drebėjimo atsiskyrė nuo kitų kalnų ir nuslinko prie kalnų kitoje pusėje, užvertė visą slėnį ir nuslėgė penkis tūkstančius žmonių (Ptol. 21,26; Mart. p. 400).
Brolių pamokslininkų ordinas datuojamas 1216 m., o Mažesniųjų brolių ordinas – 1223 m., valdant popiežiui Honorijui III.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 230
Brolių pamokslininkų ordinas —1216 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus III (Ptol. 21, 20 ir 25; Mart. p. 399 ir kt.).
Martyno iš Opavos istorijoje Inocentas III minimas kaip popiežius, o Otonas IV ir Fridrichas II – kaip imperatoriai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 225
Apie Inocentą III, popiežių, ir Otoną IV bei Fridrichą II, imperatorius Po to viešpatavo Inocentas III, popiežius, ir Otonas IV bei Fridrichas II, imperatoriai (Ptol. 21,1 ir 2; Mart. p. 385).
Po popiežiaus Klemenso vainikavimo prie Liono išgriuvusi mūro siena pražudė daug žmonių ir sužeidė patį popiežių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 245-246
Apie tai, kaip nukrito popiežius bei jo vainikas, o siena nuslėgė daugybę žmonių Kai šis popiežius Klemensas po savo vainikavimo (lapkričio 18) leidosi per švento Martyno oktavą iš švento Justo bažnyčios, kuri ant kalno prie Liono, išgriuvo mūro siena ir nuslėgė daug žmonių, o Britanijos kunigaikštis, vedęs popiežiaus arklį, irgi čia sužuvo. Karolis, Prancūzijos karaliaus brolis, buvo smarkiai sužeistas, nukentėjo ir pats popiežius.
Popiežiaus Bonifaco ir Prancūzijos karaliaus Pilypo nesantarvė kilo dėl popiežiaus teiginio apie Prancūzijos reikalų pavaldumą apaštališkajam sostui.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 244
Apie Bonifaco, popiežiaus, ir Pilypo, Prancūzijos karaliaus, nesantarvę Tais pačiais metais prasidėjo nesantarvė tarp Bonifaco, popiežiaus, ir Pilypo, Prancūzijos karaliaus. Mat popiežius pasakė, kad ir pasaulietiški, ir dvasiški Prancūzijos karalystės reikalai esą betarpiškai pavaldūs apaštališkajam sostui, ir pasiuntė popiežius priklausomybės reskriptą su bule Prancūzijos karaliui, tvirtindamas, jog tas, kas teigiąs priešingai, esąs eretikas. Šis reskriptas buvo perskaitytas ir sudegintas Paryžiuje, karaliaus rūmuose, daugybės dvasininkų bei pasauliečių akivaizdoje. Karalius paskelbė 15 kaltinimų popiežiui ir kreipėsi į busimąjį susirinkimą arba popiežių. Vis dėlto popiežius Romos susirinkime išsiteisino nuo šių kaltinimų (Ptol. p. 1221 ir kt.; Mart. p. 438).