M. Prätorius, Deliciae

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Ieškodamas centrinės baltų Romovės resp. Romuvos Nadruvoje, M. Pretorijus (1664— 1684 m. gyvenęs Nibudžiuose, į šiaurės rytus nuo Gumbinės) rašęs, kad, jo nuomone, Romovė resp. Romuva galėjusi būti prie Biserkiemio (netoli Gumbinės) ant kalvos, tada vadintos Sidabro kalnu, kur aptinkama įvairių radinių, be kita ko — pentinų, lenkto ir sukto sidabro (Prätorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 1, § XXII, r. 1. (WU) 152; r. p. (MA) 271—272; š. p. 564—565).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Reikšminga, kad senuose pasakojimuose, žinomuose XVI a. J. Bretkūnui, vieta prie Auksinės (Augstės) netoli Norkyčių buvusi kadaise vaidilos (Weidulutten) globoje (Prätorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 3, § VII, r. 1. (VVU) 157; r. p. (MA) 279; š. p. 576).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pisos upės deš. intakas Golba prie Narpiškių kaimo buvęs šventas (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 3, § VII, r. 1. (VVU) 157; r. p. (MA) 279; š. p. 575; [Hennenberger C.] Der See..., p. 11; Henenbergerio, Ortelijaus 1595 m. žemėlapis— Jäger E., PrussiaKarten, pav. 217). Į šiaurę nuo Gumbinės, tarp dviejų dešiniųjų Narpos intakų, buvę Perkūnlaukiai (Sch-K. XII). Netoli Gumbinės buvęs šventasis akmuo (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, p. 21—22 (1871); r. p. 55). Stalupėnų apylinkėse — Šventiškės upė ir Šventiškių kaimas (LUEV, p. 223), Šventakiemis prie Katinavos (1915 m. žemėlapis). Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 3, § 2, r. 1. (VVU) 156; r. p. (MA) 276; š. p. 571).