Pasak Livonijos kronikos, Žiemgaloje žemaičius, atėjusius į pagalbą šiam kraštui, smarkiai sumušė riterių magistras. Pasak Livonijos metraščio, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovėsi su Livonijos magistru Otonu, kuris žuvo su penkiasdešimčia ordino brolių.
Kai Jo k a ra i k a rtu su LiKurše patyrė abipusius prav o n ijo s ord in u laimėjimus ir Livonijos magistras Ditrichas, ir Mindaugas, Tautvilas, padedamas Livonijos ir Polocko pulkų, užpuolė savo dėdę pačioje Lietuvoje, kur, niekam nepastojus kelio, plačiai pasklidusi jo kariuomenė netrukdoma plėšikavo; nusiaubęs visą Lietuvą kalaviju ir ugnimi, jis be mūšio ir var- 1247 m e ta i go išsigabeno į Polocką didžiulį grobį. Po to jis dar keletą kartų sėkmingai nuniokojo kraštą. Pasak Livonijos kronikos, Žiemgaloje atėję šiai žemei į pagalbą žemaičiai buvo smarkiai sumušti riterių magistro.
Pasak Livonijos metraščio, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovėsi su Livonijos magistru Otonu, kuris žuvo su penkiasdešimčia ordino brolių.
Vis dėlto markgrafas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog jis veltui keliavo tokį kelią, įkūrė miestą, kuris po šiai dienai vadinamas Brandenburgu. Tais pačiais metais, kaip sako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu, magistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių. Tokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon Vestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas ir žuvo.