Pasak Livonijos kronikos, Žiemgaloje žemaičius, atėjusius į pagalbą šiam kraštui, smarkiai sumušė riterių magistras. Pasak Livonijos metraščio, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovėsi su Livonijos magistru Otonu, kuris žuvo su penkiasdešimčia ordino brolių.
Kai Jo k a ra i k a rtu su Li- Kurše patyrė abipusius pra- v o n ijo s ord in u laimėjimus ir Livonijos ma gistras Ditrichas, ir Mindau gas, Tautvilas, padedamas Livonijos ir Polocko pulkų, užpuolė savo dėdę pačioje Lietuvoje, kur, niekam ne pastojus kelio, plačiai pasklidusi jo kariuomenė netruk doma plėšikavo; nusiaubęs visą Lietuvą kalaviju ir ugnimi, jis be mūšio ir var- 1247 m e ta i go išsigabeno į Polocką di džiulį grobį. Po to jis dar ke letą kartų sėkmingai nuniokojo kraštą. Pasak Livonijos kronikos, Žiemgaloje atėję šiai žemei į pagalbą žemai čiai buvo smarkiai sumušti riterių magistro.
Pasak Livonijos metraščio, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovėsi su Livonijos magistru Otonu, kuris žuvo su penkiasdešimčia ordino brolių.
Vis dėl\nto markgrafas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog jis vel\ntui keliavo tokį kelią, įkūrė miestą, kuris po šiai die\nnai vadinamas Brandenburgu. Tais pačiais metais, kaip\nsako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie\nEželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu,\nmagistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių.\nTokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon\nVestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas\nir žuvo.