Sutartyje numatyta, kad Livonija be užmokesčio atgaus pilis ir žemes, jei su maskvėnais susitars be lietuvių karinės ir piniginės pagalbos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 701
Patyrinėjęs, ką šiuo reikalu \nmano lenkai, ir sužinojęs, jog jiems visai nerūpi Livo\nnija, karalius, šiek tiek padrąsinęs Gotardą, nusiuntė jį \nį Lietuvą, sakydamas, kad ten ir bus dėl visko susitarta. \nKadangi žmogus kur kas žvaliau imasi to reikalo, kurį \nlaisva valia pats pasiūlo, karalius sušaukė Vilniuje ba\njorų seimą, norėdamas deramai nuteikti lietuvius. Sako,\nsuvažiavo į seimą galybė ba- \nL ie tu v ia i k e tin a gin- \njorų, kurie daug ką jame lai- \nti L iv o n iją \nmėjo, nes karalius visa ko\nprižadėjo ir visus pažadus \ništesėjo, trokšdamas, kad šie pritartų jo sumanymams.
Kojelavičiaus pasakojime karalius atmetė maskvėnų skundus ir laiškuose uždraudė minėti Maskvos caro bei Livonijos valdovo titulus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 700
Kara lius atmetė nepagrįstus skundus, savo ruožtu pareiškęs, jog maskvėnai po senovei skriaudžia Lietuvą, o laiš kuose uždraudė minėti ir Maskvos caro, ir Livonijos valdovo titulus. Siuntinėjant legatus ir pratęsiant trum pam laikui paliaubas, šiaip taip ir buvo palaikoma be veik dvidešimt ketverius metus nepatvari santarvė su Ivanu Vasiljevičiumi. Vis dėlto ilgainiui vėl suliepsnojo karas dėl Livonijos. Fiurstenbergo įpėdinis Go- tardas Ketleris, naujas Livo nijos magistras, neabejojo, kad Maskvos valdovas, pa akintas pernykščio pergalingo žygio, vėl įsibraus į jo kraš tą.
Pasak Kojelavičiaus, karalius, sužinojęs, kad lenkams Livonija nerūpi, pasiuntė Gotardą Ketlerį į Lietuvą tartis dėl pagalbos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 701
Patyrinėjęs, ką šiuo reikalu \nmano lenkai, ir sužinojęs, jog jiems visai nerūpi Livo\nnija, karalius, šiek tiek padrąsinęs Gotardą, nusiuntė jį \nį Lietuvą, sakydamas, kad ten ir bus dėl visko susitarta. \nKadangi žmogus kur kas žvaliau imasi to reikalo, kurį \nlaisva valia pats pasiūlo, karalius sušaukė Vilniuje ba\njorų seimą, norėdamas deramai nuteikti lietuvius. Sako,\nsuvažiavo į seimą galybė ba- \nL ie tu v ia i k e tin a gin- \njorų, kurie daug ką jame lai- \nti L iv o n iją \nmėjo, nes karalius visa ko\nprižadėjo ir visus pažadus \ništesėjo, trokšdamas, kad šie pritartų jo sumanymams.
Seime nutarta, kad karalius, paėmęs Livoniją į globą, savo nuožiūra sudarytų valstybei naudingiausią susitarimą su šiuo kraštu.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 701
Visi vieningai nutarė, kad karalius, paėmęs Livoniją į savo globą, sudarytų savo nuožiūra su šiuo kraštu to kį susitarimą, koks, jo galva, naudingiausias valstybei. Be to, išskyrė pinigų dvejų metų karo išlaidoms pa dengti. Seimo darbe dalyvavo ir ordino magistras Ket- leris bei kiti Livonijos luomų atstovai, kurie, Nesvyžiaus kunigaikščio Mikalojaus Radvilos paraginti, nusprendė, kad Livonija sudaranti su Lietuva sąjungą ir pereinanti į Žygimanto Augusto, Lietuvos didžiojo kunigaikš čio, globą šitokiomis sąlygomis.