Livonijos ir Lietuvos sąjungos bei globos sutartis
4 teiginiai3 įrašai0 ryšių
Sutartyje numatyta, kad Livonija be užmokesčio atgaus pilis ir žemes, jei su maskvėnais susitars be lietuvių karinės ir piniginės pagalbos. Kojelavičiaus pasakojime karalius atmetė maskvėnų skundus ir laiškuose uždraudė minėti Maskvos caro bei Livonijos valdovo titulus. Pasak Kojelavičiaus, karalius, sužinojęs, kad lenkams Livonija nerūpi, pasiuntė Gotardą Ketlerį į Lietuvą tartis dėl pagalbos.
Patyrinėjęs, ką šiuo reikalu mano lenkai, ir sužinojęs, jog jiems visai nerūpi Livonija, karalius, šiek tiek padrąsinęs Gotardą, nusiuntė jį į Lietuvą, sakydamas, kad ten ir bus dėl visko susitarta. Kadangi žmogus kur kas žvaliau imasi to reikalo, kurį laisva valia pats pasiūlo, karalius sušaukė Vilniuje bajorų seimą, norėdamas deramai nuteikti lietuvius. Sako, suvažiavo į seimą galybė baL ie tu v ia i k e tin a ginjorų, kurie daug ką jame laiti L iv o n iją mėjo, nes karalius visa ko prižadėjo ir visus pažadus ištesėjo, trokšdamas, kad šie pritartų jo sumanymams.
Karalius atmetė nepagrįstus skundus, savo ruožtu pareiškęs, jog maskvėnai po senovei skriaudžia Lietuvą, o laiškuose uždraudė minėti ir Maskvos caro, ir Livonijos valdovo titulus. Siuntinėjant legatus ir pratęsiant trumpam laikui paliaubas, šiaip taip ir buvo palaikoma beveik dvidešimt ketverius metus nepatvari santarvė su Ivanu Vasiljevičiumi. Vis dėlto ilgainiui vėl suliepsnojo karas dėl Livonijos. Fiurstenbergo įpėdinis Gotardas Ketleris, naujas Livonijos magistras, neabejojo, kad Maskvos valdovas, paakintas pernykščio pergalingo žygio, vėl įsibraus į jo kraštą.
Patyrinėjęs, ką šiuo reikalu mano lenkai, ir sužinojęs, jog jiems visai nerūpi Livonija, karalius, šiek tiek padrąsinęs Gotardą, nusiuntė jį į Lietuvą, sakydamas, kad ten ir bus dėl visko susitarta. Kadangi žmogus kur kas žvaliau imasi to reikalo, kurį laisva valia pats pasiūlo, karalius sušaukė Vilniuje bajorų seimą, norėdamas deramai nuteikti lietuvius. Sako, suvažiavo į seimą galybė baL ie tu v ia i k e tin a ginjorų, kurie daug ką jame laiti L iv o n iją mėjo, nes karalius visa ko prižadėjo ir visus pažadus ištesėjo, trokšdamas, kad šie pritartų jo sumanymams.
Visi vieningai nutarė, kad karalius, paėmęs Livoniją į savo globą, sudarytų savo nuožiūra su šiuo kraštu tokį susitarimą, koks, jo galva, naudingiausias valstybei. Be to, išskyrė pinigų dvejų metų karo išlaidoms padengti. Seimo darbe dalyvavo ir ordino magistras Ketleris bei kiti Livonijos luomų atstovai, kurie, Nesvyžiaus kunigaikščio Mikalojaus Radvilos paraginti, nusprendė, kad Livonija sudaranti su Lietuva sąjungą ir pereinanti į Žygimanto Augusto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, globą šitokiomis sąlygomis.