Šaltinis

Lietuvos metraštis

Bychovco kronika

11 teiginių14 įrašų0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 11 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–11 iš 11 teiginių

t-001aukstas

Bychovco kronikoje teigiama, kad 1368 m. Maskvos didysis kunigaikštis Dmitrijus sulaužė taiką, pasiųsdamas Algirdui karo paskelbimą.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 48

1368 m. žygis Lietuvos metraštis (Bychovco kronika) teigia, kad Maskvos didysis kunigaikštis Dmitrijus pats sulaužė taiką, atsiųsdamas pas Algirdą „savo pasiuntinį su karo paskelbimu“. Algirdas atsitraukia nuo Maskvos.

t-002vidutinis

72, „PABAISKO MŪŠIS“, Lietuvos metraštis, p. 122-123.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 268

P. 72, „PABAISKO MŪŠIS“, Lietuvos metraštis, p. 122-123.

t-003vidutinis

„Lietuvos metraštis“ aprašė, kad 1368 m. Algirdui su kariuomene priartėjus prie Maskvos Dmitrijus išsigando.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 49

„Lietuvos metraštis“ ypač vaizdžiai aprašo Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus reakciją 1368 m. išvydus Algirdą su jo kariuomene prie Maskvos: „išvydęs tai [...] puolė į didžiausią išgąstį ir pasibaisėjimą, nes matė, kad [...] Algirdas su savo didžia jėga atėjo pas jį, toks galingas ir stiprus, kaip buvo žadėjęs [...] ir pats Maskvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį ir matėsi su juo, ir dovanojo [...] Algirdui nesuskaičiuojamą daugybę dovanų - aukso, sidabro, ir brangių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kailių, ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė žygiuodamas į Maskvos žemę“ MASKVĖNO IŠGĄSTIS bet jau nebuvo laiko kariuomenei iš visos Didžiosios Maskvos kunigaikštystės surinkti.

t-004vidutinis

Bychovco kronikoje užfiksuotas pasakojimas apie Palangos mergelę Birutę, kuri žmonių buvo garbinama kaip dievaitė.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 64

Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pasakojimas apie Palangos mergelę, vardu Birutė, kuri žmonių buvo garbinama kaip dievaitė (Lietuvos metraštis. Bychovco kronika, p. 72).

t-005vidutinis

Bychovco kronikoje Jogaila pataria Vytautui kreiptis į ciesorių, siekti karaliaus titulo ir žada padėti pas ciesorių bei popiežių.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 226

Ypač tai užakcentuoja lietuviu metraštis šiais žodžiais: „Patariu tau kreiptis į ciesorių ir pačiam rūpintis, kad galėtum tapti karalium: o aš noriu tau padėti ir pas ciesorių ir pas popiežių“. „Budučy korol Jogajlo u Vitolta u Vilnie, y počnet movity bratu svojemu kniaziu velikomu Vitoltu: ražu tebe, abyś slal do Cesara, y oto bys stal štoby iesi moh korolem byty, a ja tobie chocu dopomocy u cesara y v papeža". (Pol. sobr., XVII, 525 p.).

t-006vidutinis

Lietuvių kilmės iš romėnų teorija pateko į Lietuvos metraščius, tarp jų ir Bychovco kroniką.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 58-59

Citatos tekstas nepasiekiamas.

t-007vidutinis

Lietuviškame „Lietuvos metraščio“ leidime, išleistame Vilniuje 1971 m., žodis 45 puslapyje pateiktas kaip Litusbania.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 274

* Lietuviškame „Lietuvos metraščio“ leidime (Vilnius, 1971. P. 45) šis žodis pateikiamas kaip Litusbania (Vert. past.).

t-008vidutinis

Narbutas rašo, kad Žemaitija nuo senovės plytėjo tarp Baltijos jūros, Latvijos ir Stavanijos, o per vidurį tekėjo Venta.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 278

Taip pat ir Žemaitija nuo senų seniausių laikų plytėjo tarp Baltijos jūros, Latvijos ir Stavanijos, o per vidurį tekėjo Ventos upė, skalavusi lietuvių vinidų gyvenamąsias vietas. 274 Neroma — atskirai pažymėtas tikrosios Lietuvos kraštas. Jo pavadinimas, be abejonės, kilęs iš Neries upės, nes ir kronikos kairiojoje šios upės pakrantėje esančią Lietuvą, vadinamą Užneriu, laiko atskira ir vėliau apgyvendinta provincija1 2.

t-009vidutinis

79, „GROBIO UŽGROBIMAS“, Lietuvos metraštis, p. 173-175.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 268

P. 79, „GROBIO UŽGROBIMAS“, Lietuvos metraštis, p. 173-175.

t-010vidutinis

Pekla lietuviškai turi originalų pavadinimą Pragaras; tai su siję su kankinimu ugnimi; taigi, jei šis žodis priklausė stab meldystės filosofijai, galime daryti išvadą, kad lietuviai turė jo kančių įvaizdį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 389

Lieka tik spėlioti iš įvairių padavimų, pateiktų čia įvairiuose straipsniuose, kad jie įsivaizdavo kažkokį rojų ir peklą. Rojuje mirusiųjų vėlės gyvendavo dievų namuose, kurie yra danguje, šiauriniame Paukščių tako gale; puotaudavo kartu su jais, gerdavo su jais alų, mėgaudavosi malonumais, o vokiečiai, jų tėvynės priešai, būdavo jų valdiniai, ir buvo jie laisvi nuo lenkų ir rusinu priespaudos. Vienas liaudies padavimas sako, kad palaimintojo vėlė po mirties gaunanti šimtą juslių, kurių kiekviena leidžia pasitenkinti šimtu naujų malonumų. Pekla lietuviškai turi originalų pavadinimą Pragaras; tai susiję su kankinimu ugnimi; taigi, jei šis žodis priklausė stabmeldystės filosofijai, galime daryti išvadą, kad lietuviai turėjo kančių įvaizdį.

t-217724vidutinis

Narbutas cituoja Bychovco kroniką, kurioje rašoma, kad deginant lietuvių kunigaikštį ar didiką prie kūno dėdavo lūšies arba lokio nagus.

Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.