Narbutas rašo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Narimantas apie 1268 m. įsiveržė į jotvingių Polesę ir primetė gyventojams savo paskirtą valdovą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 133
Tokia kaimynystė, ko gero, buvo ne iš maloniųjų. Siekdamas padaryti tam galą, Lietuvos didysis kunigaikštis Narimantas apie 1268 metus įsiveržė su kariuomene į jotvingių Polesę ir privertė gyventojus priimti jo paskirtą valdovą. Juo tapo tikras Narimanto brolis Traidenis, kuris buvo Jotvingijos ir Dainavos kunigaikštis su priklausomybės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir tam tikros duoklės mokėjimo pareiga.
Narbutas Traidenį vadina Narimanto broliu, Jotvingijos ir Dainavos kunigaikščiu, priklausomu nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir mokėjusiu duoklę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 133
Juo tapo tikras Narimanto brolis Traidenis, kuris buvo Jotvingijos ir Dainavos kunigaikštis su priklausomybės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir tam tikros duoklės mokėjimo pareiga. Sis kunigaikštis pastatė Raigardo pilį, vedė Mazovijos kunigaikštytę, kuri pagimdė jam garsų lietuvių istorijoje Romuntą. Be to, jis nuolat rengė plėšikiškus žygius į Lenkiją, Rusią ir Mazoviją, buvo griežtas ir žiaurus valdovas, tironiškai elgėsi su valdiniais ir užkariautais žmonėmis1.
Sis trumpas Polocko užkariavimo aprašymas, likęs Lietuvos Kronikoje, išsaugojo svarbų Lietuvos istorijos įvykį, būtent sukūrimą trečios kunigaikš tystės, priklausančios Lietuvos didikams, kuri buvo pa vadinta Lietuvos-Polocko kunigaikštyste.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 236
Sis trumpas Polocko užkariavimo aprašymas, likęs Lietuvos Kronikoje, išsaugojo svarbų Lietuvos istorijos įvykį, būtent sukūrimą trečios kunigaikštystės, priklausančios Lietuvos didikams, kuri buvo pavadinta Lietuvos-Polocko kunigaikštyste.
Iš to, ką nuveikė Skirmantas, mūsų minėtoje kronikoje yra išsau gotas atminimas apie jo žygį, surengtą į Rusios žemes pietinėje Lietuvos kunigaikštystės dalyje, kurį buvo su manęs dar tėvui gyvam esant.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 228
Iš to, ką nuveikė Skirmantas, mūsų minėtoje kronikoje yra išsaugotas atminimas apie jo žygį, surengtą į Rusios žemes pietinėje Lietuvos kunigaikštystės dalyje, kurį buvo sumanęs dar tėvui gyvam esant. Šio žygio data reikia pripažinti 1160 metus, juk didžiojo kunigaikščio Iziaslavo Mstislavovičiaus sūnus Mstislavas tada ką tik buvo gavęs valdyti Rusią, iš pietų pusės besiribojusią su Lietuva, ir Voluinės Vladimire įkūręs savo sostinę1.
Teodoras Narbutas Lietuvos kronikoje įžvelgė aiškių trūkumų: joje laikotarpio prieš Gedimino mirtį chronologija nepatikima, o dalis vėlesnių aplinkybių liko nepaminėta.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 63
P a s t a b o s . Jau anksčiau parodėme, kokia nepatikima senuosiuose metraščiuose yra laikotarpio prieš Gedimino mirtį chronologija; be to, daugelis aplinkybių, susiklosčiusių iškart po jo mirties, kronikininkams prasprūdo pro akis. Aiškių trūkumų Lietuvos kronikoje yra jau prieš Dlugošą, joje net apie to monarcho mirtį terasime trum pą užuominą, perrašinėtojo įbruktą be jokios datos ar atskiro aprašymo, kaip kad paprastai tokiais atvejais pastebėdavome kituose šaltiniuose1.