Šaltinis

Lietuvos istorija

A. Alekna

3 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Antanas Alekna 1911 m. išleido „Lietuvos istoriją“, o 1923 m. parengė platesnį ketvirtąjį jos leidimą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 67

Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lietuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėstytojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten istorijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją», jos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas daugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų.
t-002vidutinis

1936 m. „Lietuvos istoriją“ rašė penki autoriai, o jos redaktorius pats parengė didžiausią dalį ir vienodino kitų tekstus.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 74

Ėmęs dėstyti Vilniaus universitete, Šapoka specialiau savo paskaitose susidomėjo sostinės istorija ir tremtyje paskelbė tyrinėjimų. Su jo kaip redaktoriaus vardu labiausiai lietuvių visuomenėje yra surišta populiari «Lietuvos istorija» (1936), kurią rašė penki autoriai. Paties redaktoriaus įnašas buvo stambiausias, juo labiau, kad jis kitų keturių bendradarbių rašytas dalis turėjo papildyti ir suvienodinti^91.
t-003vidutinis

Alekna 1911 m. išleido „Lietuvos istoriją“, o 1923 m. ketvirtajam leidimui panaudojo daugiau šaltinių ir tyrinėjimų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 67

Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lietuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėstytojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten istorijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją», jos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas daugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų.