saltinis

Lietuvos istorija

A. Alekna

3 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Antanas Alekna 1911 m. išleido „Lietuvos istoriją“, o 1923 m. parengė platesnį ketvirtąjį jos leidimą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 67

Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lie­\ntuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėsty­\ntojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten isto­\nrijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją»,\njos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas\ndaugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų.
t-002vidutinis

1936 m. „Lietuvos istoriją“ rašė penki autoriai, o jos redaktorius pats parengė didžiausią dalį ir vienodino kitų tekstus.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 74

Ėmęs dėstyti Vilniaus universitete, Šapoka specialiau savo paskaitose susidomėjo sostinės istorija ir tremtyje paskelbė tyri­ nėjimų. Su jo kaip redaktoriaus vardu labiausiai lietuvių visuo­ menėje yra surišta populiari «Lietuvos istorija» (1936), kurią rašė penki autoriai. Paties redaktoriaus įnašas buvo stambiausias, juo labiau, kad jis kitų keturių bendradarbių rašytas dalis turėjo papil­ dyti ir suvienodinti^91.
t-003vidutinis

Alekna 1911 m. išleido „Lietuvos istoriją“, o 1923 m. ketvirtajam leidimui panaudojo daugiau šaltinių ir tyrinėjimų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 67

Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lie­\ntuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėsty­\ntojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten isto­\nrijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją»,\njos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas\ndaugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų.