1920 m. taikos sutarties 1 straipsniu Rusija atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino Lietuvos nepriklausomybę bei suverenumą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 142
atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 142
Lietuviai atsigriebė 1 sutarties straipsnyje – juo Rusija visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvą ir pripažino jos nepriklausomybę ir suverenumą. Teritoriniai klausimai taip pat buvo sprendžiami palankiai. Lietuviai pre- tendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardi- no gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis.
Eidintas, Bumblauskas, Kulakauskas ir Tamošaitis 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartį su Sovietų Rusija vertino kaip didelį Lietuvos diplomatijos laimėjimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 142
Toliau kaudamiesi dėl didesnės teritorijos Rytuose, moty- vuodami jos dydį katalikų tikėjimo paplitimu, etnografiniais ir istoriniais duomenimis, pasitelkę savo delegacijos narių žydų (S. Rozenbaumo) ir baltarusių (D. Semaško) argumentus, lietuviai patenkino dar vieną A. Jofės prašymą – įrašyti, kad Lietuva ir Sovietų Rusija „niekuomet nebuvo karo padėtyje“ (tai skambėjo paradoksaliai, nes sutartis vadinosi „Taikos sutartimi“). Lietuva gavo 3 mln. aukso rublių kompensaciją ir pažadus, kad galės išsikirsti miško, atsiimti išvežtus į Maskvą archyvus. Lietuva ri- zikavo pasirašydama sutartį, nes manė, jog, baltiesiems nugalėjus bolše- vikus, būtų atiduota Rusijai arba Lenkijai. Apskritai 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta Taikos sutartis su Sovietų Rusija buvo didelis Lietuvos diplo- matijos laimėjimas mezgant ne tik savo šalies santykius su Rusija, bet ir su Lenkija. Negalėjo šios sutarties ignoruoti ir Vakarų valstybės.
Maskva patvirtino, kad sutartis su Lietuva tebegalioja ir kad Lietuva turi suverenias teises į Vilnių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 147
tis su Lietuva tebelieka galioti, kad Lietuva turi suverenias teises į Vilnių,
1920 m. pradžioje Lietuva sutiko pradėti derybas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 143 Maskvos sutartis turėjo ir alternatyvą. Kai lenkų daliniai, spaudžiami bolševikų, ėmė trauktis, konferencijoje Spa 1920 m. liepos 5–16 d. didžio- sios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai ir Varšuva sutiko. Atsirado unikali galimybė atgauti sostinę Antantės padedamiems ir dar pritariant Lenkijai. Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.
Pagal 1920 m. Maskvos ir 1921 m. Rygos sutarčių punktus dėl Vilniaus turėjo susitarti Lietuva ir Lenkija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 146-147
Pagal abiejų tų sutarčių punktus dėl Vilniaus turėjo susitarti Lietuva ir Lenkija. Maskva patvirtino, kad sutar- 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 147 tis su Lietuva tebelieka galioti, kad Lietuva turi suverenias teises į Vilnių, kol neatsisakys savo suverenumo Lenkijos naudai. Ambasadorių konferencijos 1923 m.
1920 m. liepą Vilnių Lietuvai perdavė bolševikai, o ne lenkai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 143 Maskvos sutartis turėjo ir alternatyvą. Kai lenkų daliniai, spaudžiami bolševikų, ėmė trauktis, konferencijoje Spa 1920 m. liepos 5–16 d. didžio- sios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai ir Varšuva sutiko. Atsirado unikali galimybė atgauti sostinę Antantės padedamiems ir dar pritariant Lenkijai. Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143
Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai. Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Len- kija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį.
Prie 1920 m. taikos sutarties 2 straipsnio sovietai įtraukė slaptą papildymą dėl Rusijos dalinių įėjimo į Lietuvą karo su Lenkija metu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 142
slaptą papildymą, kad Rusijos dalinių įėjimas į Lietuvos teritoriją karo su
Lietuviai sutiko į 1920 m. taikos sutartį įrašyti, kad Lietuva ir Sovietų Rusija niekada nebuvo karo padėtyje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 142
Toliau kaudamiesi dėl didesnės teritorijos Rytuose, moty- vuodami jos dydį katalikų tikėjimo paplitimu, etnografiniais ir istoriniais duomenimis, pasitelkę savo delegacijos narių žydų (S. Rozenbaumo) ir baltarusių (D. Semaško) argumentus, lietuviai patenkino dar vieną A. Jofės prašymą – įrašyti, kad Lietuva ir Sovietų Rusija „niekuomet nebuvo karo padėtyje“ (tai skambėjo paradoksaliai, nes sutartis vadinosi „Taikos sutartimi“). Lietuva gavo 3 mln. aukso rublių kompensaciją ir pažadus, kad galės išsikirsti miško, atsiimti išvežtus į Maskvą archyvus. Lietuva ri- zikavo pasirašydama sutartį, nes manė, jog, baltiesiems nugalėjus bolše- vikus, būtų atiduota Rusijai arba Lenkijai. Apskritai 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta Taikos sutartis su Sovietų Rusija buvo didelis Lietuvos diplo- matijos laimėjimas mezgant ne tik savo šalies santykius su Rusija, bet ir su Lenkija. Negalėjo šios sutarties ignoruoti ir Vakarų valstybės.
Liko ir teisinių kolizijų – Lenkijos ir Sovietų Rusijos siena pagal 1921 m. Rygos sutartį ėjo į rytus nuo Lietuvos–Sovietų Rusijos sienos, nubrėžtos pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 146
Liko ir teisinių kolizijų – Lenkijos ir Sovietų Rusijos siena pagal 1921 m. Rygos sutartį ėjo į rytus nuo Lietu- vos–Sovietų Rusijos sienos, nubrėžtos pagal 1920 m. Maskvos taikos su- tartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos. Pagal abiejų tų sutarčių punktus dėl Vilniaus turėjo susitarti Lietuva ir Lenkija.