saltinis

Lietuvos Statutas

5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001

Lietuviai nepanaikino lenkams priešingų Lietuvos Statuto nuostatų ir priešinosi lenkų bandymams gauti vietą Lietuvoje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 349

aug kartų reika-\nlavo jiems priešingus Lietuvos Statuto nuostatus panaikinti, bet\nlietuviai to nepadarė ir karščiausiai priešinosi kiekvienam lenkų\nbandymui gauti vietą Lietuvoje.

t-002

Alberto Goštauto vadovaujamas Lietuvos Statutas iki 1529 m. buvo baigtas ir Zigmanto II patvirtintas.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 232

Kai 1522 m. bajorija pažadėjo jį išrinkti didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, jo tėvas sutiko patvirtinti numatytą ruošti statutą, kuris turėjo ap- imti visas krašto teises. Alberto Goštauto vadovau- jamas, tas darbas iki 1529 m. buvo baigtas, ir Zigmantas II, atsilygindamas už savo sūnaus išrinkimą, patvirtino statutą. Vi- sas statutas buvo taip sutvarkytas, kad rodė Lietuvą esant vi- siškai savarankišką valstybę; apie ryšį su Lenkija jame ne- buvo nė žodžio.

t-003

Antroji Lietuvos Statuto laida buvo naujai perredaguota.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 236

Visa tai buvo patvirtinta naujai perredaguotoje ant-\nrojoje statuto laidoje.

t-004

Į Lietuvos Statutą buvo įtraukti nuostatai, kad Lietuvos urėdais negali būti skiriami svetimšaliai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 232

Į jį buvo įtraukti ir senieji nuostatai, kad\nLietuvos urėdais negalį būti skiriami jokie svetimšaliai. Len-\nkams tas kaip tik labiausiai nepatiko, ir jie norėjo įrodyti, kad\npagal senuosius aktus jie negalį būti laikomi svetimšaliais.

t-005vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Lietuvos Statutas kartu su unijos aktais sankcionavo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos ir pripažino karalių bei bendrą seimą suverenu.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 30

Iš tikrųjų unijos aktai ir Lietuvos Statutas sankcio navo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos, pripažino ka ralių ir bendrą seimą jungtinės valstybės suverenu, užtikrino žemės nuosavybės ir žemėvaldos teisę tik šlėktų luomo nariams, o politines teises — tik federa ciją sudarantiems indigenams, o šitai konservavo bau džiavą, kliudė prekiniams ir piniginiams santykiams plėstis, miestams stiprėti ir tuo pačiu lietuvių, baltaru sių ir ukrainiečių tautybėms tapti tautomis (nacijomis). Kai 1648 m. Bogdano Chmelnickio vadovaujami suki lę ukrainiečiai bandė atsiskirti nuo Lenkijos ir sudaryti savo valstybę, Lietuvos ir Lenkijos feodalai su šlėk tomis slopino juos, panaudodami ne tik jungtinės vals tybės, bet ir savo valdų privačią kariuomenę.