Lietuvos Statutai kartu su Lietuvos Metrika ir Lietuvos metraščiais laikomi reikšmingiausiais to meto raštijos paminklais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 39
tuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Taigi politinis
Lietuvos Statutai sistemingumu pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 70
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo \nlygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri-\nmo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis \nteisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir \nmodernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių \npiliečių procentas nebuvo didesnis).
Lietuvos Statutai sistemingumo lygiu pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 70
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo \nlygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri-\nmo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis \nteisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir \nmodernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių \npiliečių procentas nebuvo didesnis).
Lietuvos Statutai buvo trys LDK teisynai, išleisti 1529, 1566 ir 1588 metais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 75
Bendras vidaus politinis \ngyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos \nStatutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lie-\ntuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovau-\njasi Lietuvos Statutais. LDK politinės tautos prielaidas kūrė LDK karinės \npergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme (dab.
Lietuvos Statutai buvo trys LDK teisynai, priimti 1529, 1566 ir 1588 metais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 75
Bendras vidaus politinis \ngyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos \nStatutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lie-\ntuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovau-\njasi Lietuvos Statutais. LDK politinės tautos prielaidas kūrė LDK karinės \npergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme (dab.
Lietuvos Statutai buvo parašyti oficialiąja LDK raštų kalba, kuri XVI–XVIII a. vadinta lietuvių kalba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 14-15
LDK ba-\njorai, nesvarbu, kokios etninės kilmės, laikė save lietuviais. Net oficialioji \nvalstybės raštų kalba (ja parašyti Lietuvos Statutai ir kt.), savo ištakomis \nsiekianti dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėvių kalbą, vadinta lie-\n\nĮvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S\n15\ntuvių kalba.
Po prijungimo prie Rusijos Lietuvos Statutas liko galioti, o kraštas įgijo kultūrinę autonomiją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 101-102
Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seime- lius, kurie vykdė pagalbines val- džios aparato funkcijas. Liko ga- lioti Lietuvos Statutas, lenkų kalba leista savivaldos institucijose, aps- 1794 m. sukilėlis, paskutinio LDK atkūrimo projekto autorius Mykolas Kleopas Oginskis. Dail. F. X. Fabre, 1805–1806 m. L I E T U V O S I S T O R I J A 102 krities administracijoje, žemutinėje teismų grandyje, švietimo sistemoje, o Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dėstymo lotynų kalba prie dėstymo lenkų kalba. Žodžiu, kraštas įgijo kultūrinę autonomiją.
1992 m. Konstitucijos preambulė Lietuvos valstybės teisės pamatus siejo su LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 249
Preambulėje nustatytas tam tikrų teisių tradicijų, valstybingumo ir \njo įtvirtinimo teisėje tęstinumas – lietuvių tauta Lietuvos valstybės teisės \npamatus grindė LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos \nRespublikos konstitucijomis. Pagrindinės Konstitucijos nuostatos skelbė, \nkad Lietuva yra demokratinė respublika, Lietuvos valstybę kuria tauta, \nsuverenitetas priklauso tautai, aukščiausią suverenią galią tauta vykdo \ntiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, valstybės valdžią \nLietuvoje vykdo Seimas, Respublikos prezidentas ir vyriausybė, teismas, \nvaldžios galias riboja konstitucija.
Antrajame ir Trečiajame Lietuvos Statutuose teisine norma tapo Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 72
krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos
1563 m. Žygimanto Augusto privilegija sulygino visų krikščioniškų konfesijų teises ir tapo Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų norma.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 72
Lietu- voje tai padarė 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų teisine norma. Jau Pirmasis Lietuvos Statutas (1529), dar neži- nant reformacijos, skiriamas ne tiktai katalikų, bet ir ortodoksų bajorijai.
Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 69
Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką. Vieninte- lis privilegijuotas visuomenės luomas – bajorai, turėję politines teises ir siuntę savo atstovus į Seimą. Kadangi šie atstovai rinkdavo net valdovą, gali susidaryti įspūdis, jog ir santvarka – jau nebe monarchija, o respu- blika (juo labiau kad oficialiai valstybė taip ir vadinosi).
Lietuvos Statutai kartu su Valakų reforma, 1559 m. girių aprašymu ir 1567 m. Knyšino nuostatais sudarė LDK valdovo medžioklės ūkį saugančios įstatymų sistemos pagrindus.
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai
PDF 11
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto, nepaisant atkartojimo, visu aptariamuoju laikotarpiu nė viename iš LDK valdovo medžioklės ūkį saugančių įstatymų sistemos (kurios pagrindus sudarė Lietuvos Statutai, Valakų reforma, 1559 m. Grigaliaus Grinkavičiaus Valavičiaus girių aprašymas, 1567 m. Knyšino nuostatai) dokumente nėra api- brėžtas medžioklės ceremonialas.
Lietuvos Statutuose kviečiai ir rugiai įvardijami kaip labiausiai vertinti javai XVI amžiuje.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 6
Lietuvos Statutai atskleidžia, kad \nlabiausiai tuo metu buvo vertinami kviečiai \nir rugiai81, tačiau ūkių produkcijos tyrimai \nrodo, jog XVI a. pirmoje pusėje didžiausią \ndvaruose užauginamų kultūrų dalį sudarė \nrugiai (54 %) ir avižos (26 %), o grikiai – \n7,1 %, miežiai – 4,8 %, vasariniai rugiai – \n4,1 %, kviečiai – 3,45 % ir tik nedideli plotai \nbuvo apsėjami žirniais, linais, kanapėmis, \nkartais soromis82.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 75
gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos