Santrauka
Net oficialioji valstybės raštų kalba (ja parašyti Lietuvos Statutai ir kt.), savo ištakomis siekianti dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėvių kalbą, vadinta lieĮvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 15 tuvių kalba. Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lietuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Lietuvos Statutai kartu su Lietuvos Metrika ir Lietuvos metraščiais laikomi reikšmingiausiais to meto raštijos paminklais. |
| t-002 Lietuvos Statutai sistemingumu pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas. |
| t-003 Lietuvos Statutai sistemingumo lygiu pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas. |
| t-004 Lietuvos Statutai buvo trys LDK teisynai, išleisti 1529, 1566 ir 1588 metais. |
| t-005 Lietuvos Statutai buvo trys LDK teisynai, priimti 1529, 1566 ir 1588 metais. |
| t-006 Lietuvos Statutai buvo parašyti oficialiąja LDK raštų kalba, kuri XVI–XVIII a. vadinta lietuvių kalba. |
| t-007 Po prijungimo prie Rusijos Lietuvos Statutas liko galioti, o kraštas įgijo kultūrinę autonomiją. |
| t-008 1992 m. Konstitucijos preambulė Lietuvos valstybės teisės pamatus siejo su LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis. |
| t-009 Antrajame ir Trečiajame Lietuvos Statutuose teisine norma tapo Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises. |
| t-010 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija sulygino visų krikščioniškų konfesijų teises ir tapo Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų norma. |
| t-011 Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką. |