Lietuvos Statutai

Santrauka

Net oficialioji valstybės raštų kalba (ja parašyti Lietuvos Statutai ir kt.), savo ištakomis siekianti dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėvių kalbą, vadinta lieĮvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 15 tuvių kalba. Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lietuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Lietuvos Statutai kartu su Lietuvos Metrika ir Lietuvos metraščiais laikomi reikšmingiausiais to meto raštijos paminklais.		c-001
t-002 Lietuvos Statutai sistemingumu pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas.		c-002
t-003 Antrajame ir Trečiajame Lietuvos Statutuose teisine norma tapo Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises.		c-003
t-004 Lietuvos Statutai buvo trys LDK teisynai, išleisti 1529, 1566 ir 1588 metais.		c-004
t-005 1840 m. panaikintas Lietuvos Statutas, o teismų sistema surusinta.		c-005
t-006 Lietuvoje tai padarė 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų teisine norma.		c-006
t-007 Bendras vidaus politinis gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos Statutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lietuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovaujasi.		c-007
t-008 Liko galioti Lietuvos Statutas, lenkų kalba leista savivaldos institucijose, aps- 1794 m. sukilėlis, paskutinio LDK atkūrimo projekto autorius Mykolas Kleopas Oginskis.		c-008
t-009 Preambulėje nustatytas tam tikrų teisių tradicijų, valstybingumo ir jo įtvirtinimo teisėje tęstinumas – lietuvių tauta Lietuvos valstybės teisės pamatus grindė LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis.		c-009

Reikšmingi paminėjimai

c-006

Santrauka: Lietuvoje tai padarė 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų teisine norma.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietu- voje tai padarė 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų teisine norma. Jau Pirmasis Lietuvos Statutas (1529), dar neži- nant reformacijos, skiriamas ne tiktai katalikų, bet ir ortodoksų bajorijai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Bendras vidaus politinis gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos Statutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lietuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovaujasi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Bendras vidaus politinis gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos Statutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lie- tuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovau- jasi Lietuvos Statutais. LDK politinės tautos prielaidas kūrė LDK karinės pergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme (dab.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Liko galioti Lietuvos Statutas, lenkų kalba leista savivaldos institucijose, aps- 1794 m. sukilėlis, paskutinio LDK atkūrimo projekto autorius Mykolas Kleopas Oginskis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seime- lius, kurie vykdė pagalbines val- džios aparato funkcijas. Liko ga- lioti Lietuvos Statutas, lenkų kalba leista savivaldos institucijose, aps- 1794 m. sukilėlis, paskutinio LDK atkūrimo projekto autorius Mykolas Kleopas Oginskis. Dail. F. X. Fabre, 1805–1806 m.

L I E T U V O S I S T O R I J A 102 krities administracijoje, žemutinėje teismų grandyje, švietimo sistemoje, o Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dėstymo lotynų kalba prie dėstymo lenkų kalba. Žodžiu, kraštas įgijo kultūrinę autonomiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Preambulėje nustatytas tam tikrų teisių tradicijų, valstybingumo ir jo įtvirtinimo teisėje tęstinumas – lietuvių tauta Lietuvos valstybės teisės pamatus grindė LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Preambulėje nustatytas tam tikrų teisių tradicijų, valstybingumo ir jo įtvirtinimo teisėje tęstinumas – lietuvių tauta Lietuvos valstybės teisės pamatus grindė LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis. Pagrindinės Konstitucijos nuostatos skelbė, kad Lietuva yra demokratinė respublika, Lietuvos valstybę kuria tauta, suverenitetas priklauso tautai, aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos prezidentas ir vyriausybė, teismas, valdžios galias riboja konstitucija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: Lietuvos Statutai kartu su Lietuvos Metrika ir Lietuvos metraščiais laikomi reikšmingiausiais to meto raštijos paminklais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lie- tuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Taigi politinis lietuvių elitas – stačiatikiškos kultūros užsakovai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Lietuvos Statutai sistemingumu pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri- mo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Antrajame ir Trečiajame Lietuvos Statutuose teisine norma tapo Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų teisine norma.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Lietuvos Statutai buvo trys LDK teisynai, išleisti 1529, 1566 ir 1588 metais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Bendras vidaus politinis gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos Statutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lie- tuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovau- jasi Lietuvos Statutais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1840 m. panaikintas Lietuvos Statutas, o teismų sistema surusinta.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1840 m. panaikintas Lietuvos Statutas, o teismų sistema surusinta. Lietuvos vardas pašalintas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos traktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės Vakarų kraštu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai