Net oficialioji valstybės raštų kalba (ja parašyti Lietuvos Statutai ir kt.), savo ištakomis siekianti dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėvių kalbą, vadinta lieĮvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 15 tuvių kalba. Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lietuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką.
Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seime- lius, kurie vykdė pagalbines val- džios aparato funkcijas. Liko ga- lioti Lietuvos Statutas, lenkų kalba leista savivaldos institucijose, aps- 1794 m. sukilėlis, paskutinio LDK atkūrimo projekto autorius Mykolas Kleopas Oginskis. Dail. F. X. Fabre, 1805–1806 m. L I E T U V O S I S T O R I J A 102 krities administracijoje, žemutinėje teismų grandyje, švietimo sistemoje, o Vilniaus universitete tik tuo metu pereita nuo dėstymo lotynų kalba prie dėstymo lenkų kalba. Žodžiu, kraštas įgijo kultūrinę autonomiją.
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo \nlygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri-\nmo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis \nteisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir \nmodernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių \npiliečių procentas nebuvo didesnis).
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo \nlygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri-\nmo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis \nteisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir \nmodernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių \npiliečių procentas nebuvo didesnis).
Bendras vidaus politinis \ngyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos \nStatutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lie-\ntuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovau-\njasi Lietuvos Statutais. LDK politinės tautos prielaidas kūrė LDK karinės \npergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme (dab.
LDK ba-\njorai, nesvarbu, kokios etninės kilmės, laikė save lietuviais. Net oficialioji \nvalstybės raštų kalba (ja parašyti Lietuvos Statutai ir kt.), savo ištakomis \nsiekianti dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėvių kalbą, vadinta lie-\n\nĮvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S\n15\ntuvių kalba.
