Lietuvos istorijos žinių lobynas
Šaltinis
15 teiginių15 įrašų0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 15 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–15 iš 15 teiginių
Lietuvos Statutai kartu su Lietuvos Metrika ir Lietuvos metraščiais laikomi reikšmingiausiais to meto raštijos paminklais.
PDF 39
tuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Taigi politinis
Lietuvos Statutai sistemingumu pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas.
PDF 70
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūrimo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis).
Lietuvos Statutai sistemingumo lygiu pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas.
PDF 70
Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūrimo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis).
Lietuvos Statutai buvo trys LDK teisynai, išleisti 1529, 1566 ir 1588 metais.
PDF 75
Bendras vidaus politinis gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos Statutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lietuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovaujasi Lietuvos Statutais. LDK politinės tautos prielaidas kūrė LDK karinės pergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme (dab.
Lietuvos Statutai buvo trys LDK teisynai, priimti 1529, 1566 ir 1588 metais.
PDF 75
Bendras vidaus politinis gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos Statutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lietuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovaujasi Lietuvos Statutais. LDK politinės tautos prielaidas kūrė LDK karinės pergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme (dab.
Lietuvos Statutai buvo parašyti oficialiąja LDK raštų kalba, kuri XVI–XVIII a. vadinta lietuvių kalba.
PDF 14-15
LDK bajorai, nesvarbu, kokios etninės kilmės, laikė save lietuviais. Net oficialioji valstybės raštų kalba (ja parašyti Lietuvos Statutai ir kt.), savo ištakomis siekianti dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėvių kalbą, vadinta lieĮvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 15 tuvių kalba.
Po prijungimo prie Rusijos Lietuvos Statutas liko galioti, o kraštas įgijo kultūrinę autonomiją.
PDF 101-102
Bajorai turėjo savivaldą gubernijos ir apskrities lygmeniu, vadinamuosius seimelius, kurie vykdė pagalbines valdžios aparato funkcijas. Liko galioti Lietuvos Statutas, lenkų kalba leista savivaldos institucijose, aps- 1794 m. sukilėlis, paskutinio LDK atkūrimo projekto autorius Mykolas Kleopas Oginskis. Dail. F. X. Fabre, 1805–1806 m.
1992 m. Konstitucijos preambulė Lietuvos valstybės teisės pamatus siejo su LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis.
PDF 249
Preambulėje nustatytas tam tikrų teisių tradicijų, valstybingumo ir jo įtvirtinimo teisėje tęstinumas – lietuvių tauta Lietuvos valstybės teisės pamatus grindė LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis. Pagrindinės Konstitucijos nuostatos skelbė, kad Lietuva yra demokratinė respublika, Lietuvos valstybę kuria tauta, suverenitetas priklauso tautai, aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos prezidentas ir vyriausybė, teismas, valdžios galias riboja konstitucija.
Antrajame ir Trečiajame Lietuvos Statutuose teisine norma tapo Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises.
PDF 72
krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos
1563 m. Žygimanto Augusto privilegija sulygino visų krikščioniškų konfesijų teises ir tapo Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų norma.
PDF 72
Lietuvoje tai padarė 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų teisine norma. Jau Pirmasis Lietuvos Statutas (1529), dar nežinant reformacijos, skiriamas ne tiktai katalikų, bet ir ortodoksų bajorijai.
Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką.
PDF 69
Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką. Vienintelis privilegijuotas visuomenės luomas – bajorai, turėję politines teises ir siuntę savo atstovus į Seimą. Kadangi šie atstovai rinkdavo net valdovą, gali susidaryti įspūdis, jog ir santvarka – jau nebe monarchija, o respublika (juo labiau kad oficialiai valstybė taip ir vadinosi).
Lietuvos Statutai kartu su Valakų reforma, 1559 m. girių aprašymu ir 1567 m. Knyšino nuostatais sudarė LDK valdovo medžioklės ūkį saugančios įstatymų sistemos pagrindus.
PDF 11
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto, nepaisant atkartojimo, visu aptariamuoju laikotarpiu nė viename iš LDK valdovo medžioklės ūkį saugančių įstatymų sistemos (kurios pagrindus sudarė Lietuvos Statutai, Valakų reforma, 1559 m. Grigaliaus Grinkavičiaus Valavičiaus girių aprašymas, 1567 m. Knyšino nuostatai) dokumente nėra apibrėžtas medžioklės ceremonialas.
Lietuvos Statutuose kviečiai ir rugiai įvardijami kaip labiausiai vertinti javai XVI amžiuje.
PDF 6
Lietuvos Statutai atskleidžia, kad labiausiai tuo metu buvo vertinami kviečiai ir rugiai81, tačiau ūkių produkcijos tyrimai rodo, jog XVI a. pirmoje pusėje didžiausią dvaruose užauginamų kultūrų dalį sudarė rugiai (54 %) ir avižos (26 %), o grikiai – 7,1 %, miežiai – 4,8 %, vasariniai rugiai – 4,1 %, kviečiai – 3,45 % ir tik nedideli plotai buvo apsėjami žirniais, linais, kanapėmis, kartais soromis82.
Lietuvos Statutai priklauso LDK raštinėje susiformavusiai alternatyviai raštijos tradicijai.
PDF 36
LDK raštinėje susiformavusi alternatyvi raštijos tradicija apėmė ne tik kanceliarijos raštus – Lietuvos Metriką, bet ir ja rašyti Lietuvos metraščiai bei Lietuvos Statutai, taip pat net įvairių vėlesnių XVI–XVII a. bažnytinių tekstų pratarmės ir intarpai.
Alfredas Bumblauskas Lietuvos Statutus prilygina europeizacijos diplominiam darbui.
PDF 120
Lietuvos Statutai buvo tarsi europeizacijos diplominis darbas.