Šaltinis

Lietuvos Statutai

15 teiginių15 įrašų0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Lietuvos Statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindą iki pat 1840 m.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Lietuvos Statutai – tai trys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisynai, išleisti 1529, 1566 ir 1588 metais. Jie apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką, suteikdami bajorams politines teises bei galimybę siųsti atstovus į Seimą. Statutai priklausė LDK raštinėje susiformavusiai alternatyviai raštijos tradicijai ir buvo parašyti oficialiąja valstybės raštų kalba, XVI–XVIII amžiais vadinta lietuvių kalba. Jų sistemingumas pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas, todėl Statutai laikomi reikšmingu LDK teisinės kultūros pasiekimu. 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tapo Antrojo ir Trečiojo Statutų teisine norma. Vėliau Lietuvos Statutai išliko svarbūs valstybingumo tradicijai: 1992 m. Konstitucijos preambulė Lietuvos valstybės teisės pamatus susiejo su LDK Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Pirmojo Lietuvos Statuto rankraščio puslapis, susijęs su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste.

1529 (original text); 16th century (manuscript copy) · Žiūrėti galerijoje

Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūri- mo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis).

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) · c-23851

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Datavimas	1529, 1566 ir 1588 m.	Lietuvos Statutai apibūdinami kaip trys LDK teisynai, išleisti šiais metais.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Žanras	Trys LDK teisynai	Lietuvos Statutai tiesiogiai įvardijami kaip trys teisynai.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kalba	Oficialioji LDK raštų kalba, XVI–XVIII a. vadinta lietuvių kalba	Šia kalba buvo parašyti Lietuvos Statutai; šaltinis nurodo, kad ji savo ištakomis siekė dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėvių kalbą.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Lietuvos Statutai sistemingumu pralenkė Vidurio Europos šalių teisines sistemas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo seno didžiuojamasi Lietuvos Statutais, iš tikrųjų sistemingumo lygiu pralenkusiais Vidurio Europos šalių teisines sistemas, bei jų kūrimo iniciatoriais Albertu Goštautu ar Leonu Sapiega. Tačiau politinėmis teisėmis naudojosi tik bajorų luomas (bet net XIX a. konstitucingoje ir modernioje Didžiojoje Britanijoje tokiomis teisėmis besinaudojančių piliečių procentas nebuvo didesnis).

t-004

Lietuvos Statutai buvo trys LDK teisynai, išleisti 1529, 1566 ir 1588 metais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Bendras vidaus politinis gyvenimas, bendri seimai ir seimeliai, susiformavusi LDK teisė Lietuvos Statutuose (tai trys teisynai – 1529, 1566, 1588) ugdė sampratą, kad lietuvis yra ne tas, kuris kalba lietuviškai, o tas, kuris gina laisvę ir vadovaujasi Lietuvos Statutais. LDK politinės tautos prielaidas kūrė LDK karinės pergalės Žalgiryje, Klecke, Oršoje, Kirchholme (dab.

t-008vidutinis

1992 m. Konstitucijos preambulė Lietuvos valstybės teisės pamatus siejo su LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Preambulėje nustatytas tam tikrų teisių tradicijų, valstybingumo ir jo įtvirtinimo teisėje tęstinumas – lietuvių tauta Lietuvos valstybės teisės pamatus grindė LDK laikotarpiu priimtais Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos konstitucijomis. Pagrindinės Konstitucijos nuostatos skelbė, kad Lietuva yra demokratinė respublika, Lietuvos valstybę kuria tauta, suverenitetas priklauso tautai, aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos prezidentas ir vyriausybė, teismas, valdžios galias riboja konstitucija.

t-010vidutinis

1563 m. Žygimanto Augusto privilegija sulygino visų krikščioniškų konfesijų teises ir tapo Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų norma.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvoje tai padarė 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų teisine norma. Jau Pirmasis Lietuvos Statutas (1529), dar nežinant reformacijos, skiriamas ne tiktai katalikų, bet ir ortodoksų bajorijai.

t-011vidutinis

Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos Statutai apibrėžė ir įteisino bajoriškąją santvarką. Vienintelis privilegijuotas visuomenės luomas – bajorai, turėję politines teises ir siuntę savo atstovus į Seimą. Kadangi šie atstovai rinkdavo net valdovą, gali susidaryti įspūdis, jog ir santvarka – jau nebe monarchija, o respublika (juo labiau kad oficialiai valstybė taip ir vadinosi).

t-207561vidutinis

Lietuvos Statutai priklauso LDK raštinėje susiformavusiai alternatyviai raštijos tradicijai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

LDK raštinėje susiformavusi alternatyvi raštijos tradicija apėmė ne tik kanceliarijos raštus – Lietuvos Metriką, bet ir ja rašyti Lietuvos metraščiai bei Lietuvos Statutai, taip pat net įvairių vėlesnių XVI–XVII a. bažnytinių tekstų pratarmės ir intarpai.

t-006vidutinis

Lietuvos Statutai buvo parašyti oficialiąja LDK raštų kalba, kuri XVI–XVIII a. vadinta lietuvių kalba.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LDK bajorai, nesvarbu, kokios etninės kilmės, laikė save lietuviais. Net oficialioji valstybės raštų kalba (ja parašyti Lietuvos Statutai ir kt.), savo ištakomis siekianti dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėvių kalbą, vadinta lieĮvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 15 tuvių kalba.

Visi teiginiai ir įrodymai (15 teiginiai, 15 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	11	10
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija	—	2	3
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai	—	1	1
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje	—	1	1