Lietuvos metraštis Vytauto lūpomis aiškino, kad Jogailos žygis sukėlė Lietuvoje nepasitenkinimą dėl svetimųjų valdymo.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 309
Bet visos valdžios valstybėje Skirgaila neturėjo. O Vilnių Jogaila sau pasiliko, atsiųsdamas ten lenkų įgulą, kuriai vadovavo Klemensas Moskorzewskis. Lietuvos metraštis («Liatopisiec velikich kniaziej litovskich») Vytauto lupomis paaiškina, jog tokis Jogailos žygis sukėlė Lietuvoje nepasitenkinimą, nes didžiojoje kunigaikštijoje ėmė valdyti svetimieji, «ko anksčiau lietuvių žemėje nebūdavo »5 6.
Plačiausia „Lietuvos Metraščio“ redakcija XVI a. antroje pusėje naudota Lietuvos istorijai pradėti nuo Nerono laikų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 100
**1. Akmens amžiaus laikai iki indoeuropiečiu pasirodymo**^1 Pasiremiant plačiausia « Lietuvos Metraščio » redakcija ir Motiejaus Stryjkovskio kronika (1582), XVI amž. antroje pusėje Lietuvos istorija buvo pradedama nuo Romos imperatoriaus Nerono laikų, kai, nuo jo persekiojimų ištrukę, pabėgėliai po ilgos kelionės esą atsidūrę Nemuno krantuose. Kildindami savo protėvius iš romėnų, Lietuvos bajorai tada gėrėjosi visa ta gausia, bet istoriškos atramos neturinčia, vardų geneologija, kuria buvo užpildoma lietuvių tautos praeitis iki pat pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo pasirodymo istorijoje.
72, „PABAISKO MŪŠIS“, Lietuvos metraštis, p. 122-123.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 268
P. 72, „PABAISKO MŪŠIS“, Lietuvos metraštis, p. 122-123.
79, „GROBIO UŽGROBIMAS“, Lietuvos metraštis, p. 173-175.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 268
P. 79, „GROBIO UŽGROBIMAS“, Lietuvos metraštis, p. 173-175.