saltinis

Klemenso VI laiškas įvairiems krikščioniškųjų šalių valdovams dėl karo prieš lietuvius ir žemaičius

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Klemensas VI kovos prieš lietuvius ir žemaičius dalyviams žadėjo tokias malones kaip Jeruzalės, Kompostelos ar Romos maldininkams.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 231

Traukiantiems į kovą prieš lietuvius ir žemaičius jis žadėjo tas dieviškas malones, kurių paprastai susi laukia maldininkai, kurie, davę įžadus, pamaldžiai ap lanko Kristaus karstą Jeruzalėje ar šv. Jokūbo Kom- posteloje bei nusigauna prie apaštališkųjų -slenksčių Romoje. Popiežiaus žodžiai paskatino susiruošti į ko vą ne tik eilinius karius, bet ir pačius valdovus su didžiulėmis savo žemių kariuomenėmis.

t-002vidutinis

Kojelavičius aiškina, kad lenkai turėjo vengti karo su lietuviais, nes vienu metu susidūrus su daugybe kliūčių galėjo palūžti.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 229-230

Vis dėlto lenkai turėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti iš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkeny bių. Mat didelius reikalus geriau tvarkyti dalimis; jei gu jie suverčiami į krūvą, pranoksta tvarkytojų no rus ir jėgas. Vis dėlto Kazimiero apdairumas leido su švelninti įtemptą padėtį: sudaręs su lietuvių valdovu sutartį palankiomis sąlygomis, jis pasuko ginklus į kitą Rusios pašalį; jį apiplėšęs ir pavergęs, išgriovė pilis, brangesnius daiktus išvežė, prijungė žemes prie Len kijos, o gyventojams vėliau įvedė lenkų įstatymus.