Klemenso VI laiškas įvairiems krikščioniškųjų šalių valdovams dėl karo prieš lietuvius ir žemaičius
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Klemensas VI kovos prieš lietuvius ir žemaičius dalyviams žadėjo tokias malones kaip Jeruzalės, Kompostelos ar Romos maldininkams. Kojelavičius aiškina, kad lenkai turėjo vengti karo su lietuviais, nes vienu metu susidūrus su daugybe kliūčių galėjo palūžti.
Traukiantiems į kovą prieš lietuvius ir žemaičius jis žadėjo tas dieviškas malones, kurių paprastai susilaukia maldininkai, kurie, davę įžadus, pamaldžiai aplanko Kristaus karstą Jeruzalėje ar šv. Jokūbo Komposteloje bei nusigauna prie apaštališkųjų -slenksčių Romoje. Popiežiaus žodžiai paskatino susiruošti į kovą ne tik eilinius karius, bet ir pačius valdovus su didžiulėmis savo žemių kariuomenėmis.
Vis dėlto lenkai turėjo vengti karo su lietuviais, antraip galėjo palūžti iš karto susidūrę su daugybe kliūčių ir karo sunkenybių. Mat didelius reikalus geriau tvarkyti dalimis; jeigu jie suverčiami į krūvą, pranoksta tvarkytojų norus ir jėgas. Vis dėlto Kazimiero apdairumas leido sušvelninti įtemptą padėtį: sudaręs su lietuvių valdovu sutartį palankiomis sąlygomis, jis pasuko ginklus į kitą Rusios pašalį; jį apiplėšęs ir pavergęs, išgriovė pilis, brangesnius daiktus išvežė, prijungė žemes prie Lenkijos, o gyventojams vėliau įvedė lenkų įstatymus.