Santrauka

Klaipėdos konvencija, kurią 1924 m. gegužės 8 d. pasirašė Paryžiuje Prancūzų ministeris pirmininkas ir užsienių reikalų ministeris Poincarė, italų ambasadorius Avenzzana, japonų ambasadorius Ishii, anglų markizas de Crewe ir Lietuvos ministeris pirmininkas ir. Lietuvos seimas konvenciją ratifikavo tų pat metų liepos m. 30 d.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos konvencija perdavė Lietuvai suverenitetą Klaipėdos krašte.c-001
t-002 Vasario 16 d. Santarvės šalių atstovai po ilgų derybų pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai.c-002
t-003 Norint išlaikyti Klaipėdą, Lietuvai reikėjo šimtų milijonų litų investicijoms arba turėti tiek kariuomenės divizijų, kiek Vokietija, deja...c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-002

Santrauka: Vasario 16 d. Santarvės šalių atstovai po ilgų derybų pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vasario 16 d. Santarvės šalių atstovai po ilgų derybų pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai. Tos dienos vakare Lietuvos ka- riuomenė įžygiavo į Klaipėdą. 1924 m. Paryžiuje buvo pasirašyta Klaipėdos kon- vencija, Klaipėdos kraštas oficialiai tapo Lietuvos Respublikos autonomine dalimi.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Norint išlaikyti Klaipėdą, Lietuvai reikėjo šimtų milijonų litų investicijoms arba turėti tiek kariuomenės divizijų, kiek Vokietija, deja…

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Norint išlaikyti Klaipėdą, Lietuvai reikėjo šimtų milijonų litų investici- joms arba turėti tiek kariuomenės divizijų, kiek Vokietija, deja… 1939 m. pradžioje Vokietijai jau ruošiantis žygiuoti į Klaipėdą, britai ir prancūzai (Klaipėdos konvencijos signatarai) pranešė, jog jie negarantuoja Klaipė- dai status quo, o be pagalbos išlaikyti Klaipėdą Lietuva nebegalėjo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos konvencija perdavė Lietuvai suverenitetą Klaipėdos krašte.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Klaipėdos konvencija, kurią 1924 m. gegužės 8 d. pasirašė Pary- žiuje Prancūzų ministeris pirmininkas ir užsienių reikalų ministeris Poincarė, italų ambasadorius Avenzzana, japonų ambasadorius Ishii, anglų markizas de Crewe ir Lietuvos ministeris pirmininkas ir užsienių reikalų ministeris Galvanauskas, — susideda iš penkių da- lių. Pirmoji — pagrindinė konvencija perduoda Lietuvai suvere- nitetą Klaipėdos krašte, uždeda pareigą atlyginti okupacijos išlaidas ir dalį reparacijų, nustato optacijos sąlygas, atleidžia klaipėdiečius ligi 1930 metų nuo karo prievolės ir duoda teisę Tautų S-gos tarybos nariams atkreipti dėmesį į konvencijos laužymus; o jei dėl to ne- būtų sutikimo su signatarais, šiems paliekama laisvė pateikti ginčą Hagos Teismui. Antroji dalis yra priedėlis, kuris išdėsto au- tonominį statutą, būtent apibrėžia vietinių organų kompetenciją, nustato seimelio ir direktorijos sudarymą, gubernatoriaus funkcijas, santykius tarp teismo organų, dviejų kalbų oficialumą, finansinius atsiskaitymus ir paties statuto keitimo procedūrą. Trečiojoj daly nustatomas Klaipėdos uosto valdymas; tarp kito ko, suda- roma uosto direktorija iš Lietuvos vyriausybės, Klaipėdos direktori- jos ir Tautų Sąjungos atstovų ir nustatoma laisvoji uosto zona. Ket- virtoji dalis liečia tranzitą upe ir geležinkeliais. Pagaliau penktoje dalyje signatarai apsiima pripažinti po ratifikacijos teisėtais Lietuvos vyriausybės aktus, kuriais ji palaikė tvarką šalyje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai