Teodorui Narbutui Herodoto istorijoje svarbesnė atrodė Skitijos geografija, nors jis ją laikė nepakankamai išdėstyta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
34 Skitijos geografija. Skitų įpročius, papročius ir religiją iš dalies aprašė Herodotas, bet tai nelabai reikalinga mūsų dalykui. Įdomesnė atrodo Skitijos geografija, nors Herodoto istorijoje ji nepakankamai išdėstyta.
Pasak Narbuto perteikto Herodoto, persų karalius Darijus, dvariškių pataikavimo suklaidintas, neapdairiu įkarščiu padėjo skitams įgyvendinti jų ketinimus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 56
Taip Darijus buvo priverstas greitai pereiti visą Skitiją, persikelti per tokias dideles upes kaip Dnestras, Būgas, Dnepras ir Donecas. Antra vertus, persų karalius, pasak Herodoto, savo dvariškių pataikavimų suklaidintas, iš neapdairaus įkarščio tarytum padėjo skitams įgyvendinti jų ketinimus. Jo brolis Artabanas veltui stengėsi įrodyti, kad nenaudinga aukoti septynissyk šimtatūkstantinę armiją nepažįstamam, visiškai nusiaubtam ir sausringam kraštui, kur visko labai stigo, o tai buvo pavojingiau negu priešo ginklai.
Teodoro Narbuto teigimu, Herodotas sarmatams skyrė pusiau pasakiškas ištakas iš amazonių ir skitų palikuonių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 59
Manoma, kad šis pavadinimas atsirado ne iš itin gausios tautos, turėjusios tokį vardą, tačiau istoriškai pirmykštė jos kilmė taip ir nenustatyta. Herodotas, pats tiksliausias iš senovės rašytojų, palikęs tiek daug pasaulio istoriją dominančių smulkmenų, sarmatams skiria pusiau pasakiškas ištakas, neva jie yra neteisėto guolio vaikai, gimę iš amazonių ir skitų. Tačiau tai nepaaiškina šios genties istorijos, o tik rodo, kad ji esanti pusiau skitų kilmės.
Teodoras Narbutas Herodoto pasakojime nurodė persų karaliaus kelią nuo Maetis ežero į žemyno gilumą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 392
Kai skitai staiga dingo ir jų niekur nebuvo matyti, Darijus paliko šiuos pusiau pastatytus įtvirtinimus ir pasuko į vakarus, nes manė, kad ten buvo visi skitai. Iš čia persų karalius pradėjo traukti atgal. Lig šiol vadovavomės Herodoto pasakojimu, kuriame jie keliavo nuo Maetis ežero į žemyno gilumą; dabar grįžkime ten, kur jo vandenys jungiasi su Pontu, ir panagrinėkime tą truputį istorijos palikimo.
Lig šiol vadovavomės Herodoto pasakojimu, kuriame jie keliavo nuo Maetis ežero į žemyno gilumą; dabar grįž kime ten, kur jo vandenys jungiasi su Pontu, ir panagri nėkime tą truputį istorijos palikimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 392
Kai skitai staiga dingo ir jų niekur nebuvo matyti, Darijus paliko šiuos pusiau pastatytus įtvirtinimus ir pasuko į vakarus, nes manė, kad ten buvo visi skitai. Iš čia persų karalius pradėjo traukti atgal. Lig šiol vadovavomės Herodoto pasakojimu, kuriame jie keliavo nuo Maetis ežero į žemyno gilumą; dabar grįžkime ten, kur jo vandenys jungiasi su Pontu, ir panagrinėkime tą truputį istorijos palikimo.
Narbutas teigia, kad skitų tautos bruožų vaizdas susidaro iš Herodoto kūrinių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 51
artimas energingam temperamentas. Toks skitų tautos bruožų vaizdas susidaro iš Herodoto, kuris pats asmeniškai keliavo su ta tautai, kūrinių1.
Narbutas nurodo, kad Herodoto istorijoje Skitijos geografija išdėstyta nepakankamai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 52
Skitų įpročius, papročius ir religiją iš dalies aprašė Herodotas, bet tai nelabai reikalinga mūsų dalykui. Įdomesnė atrodo Skitijos geografija, nors Herodoto istorijoje ji nepakankamai išdėstyta.
Iš Herodoto žinome, kad budinai savo žemėje turėjo pastatę medines tvirtoves.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 75
Iš Herodoto žinome, kad budinai savo žemėje turėjo pastatę medines tvirtoves. Viena jų buvo kvadratinė, kiekvienas jos šonas turėjo 30 stadijų, t. y. buvo 3000 rusiškų sieksnių ilgio, ir vadinosi Gelonos.
Mes, sekdami Herodoto žodžiais ir remdamiesi se novės tyrinėtojų išvadomis, laikome kimbrus kitados Prū sijoje viešėjusia gentimi, net galėjusia palikti savo kal bos ir susigiminiavimo su pirmykščiais mūsų Baltijos jū ros pakrančių gyventojais paminklų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 49
Mes, sekdami Herodoto žodžiais ir remdamiesi senovės tyrinėtojų išvadomis, laikome kimbrus kitados Prūsijoje viešėjusia gentimi, net galėjusia palikti savo kalbos ir susigiminiavimo su pirmykščiais mūsų Baltijos jūros pakrančių gyventojais paminklų.