Ketvirta, jeigu įsigilinsime į laiško pabaigą, rasime jame aiškiai išreikštą norą priimti krikščionių tikėjimą ir viršesnę popiežiaus valdžią su sąlyga, kad tik niekada neturėtų įsi pareigojimų Ordinui. Tas pareiškimas prieštarauja Koje- 1 a v i č i a u s (p. 272), Hermano Kornerio (Chron. p. 1006), Alberto Krantzo (Wandal. L. VIII, c. 9) teiginiams, esą Gediminas buvo prisiekęs, kad nori gyventi ir mirti savo tėvų tikėjimą išpažindamas!
33\nŽr. Hermano C o r neri o, \ndominikono, Kroniką, Naruševi\nčiau s t. VII, p. 342, kuris byloja: \nCives oppidi Vilnae, magis faventes Ja- \n$il, filio Olgerdi, fratris Keystuti, cu- \ncurrerunt unus post alium, ac si furem \nquemdam insequerentur ad castrum \n[Vilniaus miesto miestiečiai, labiau\npalankūs Jogailai - Algirdo, Kęstu\nčio brolio, sūnui - subėgę vienas po \nkito ir tarsi kokį piktadarį nuvarę į \npilį].