Šaltinis

Heinrici Chronicon Livoniae

6 teiginiai8 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–6 iš 6 teiginių

t-002vidutinis

HChL santrumpa žymi L. Arbusowo ir Alb. Bauerio parengtą „Heinrici Chronicon Livoniae“ leidimą, išleistą Hanoveryje 1955 m.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 17

HChL = Heinrici Chronicon Livoniae, išl. L. Arbusow ir Alb. Bauer (MGH SS) Hannover 1955.

t-003vidutinis

Juk, anot Henriko kronikos, iš jų buvo per tris dešimt kankinių, šio persekiojimo aukų.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 264

Juk, anot Henriko kronikos, iš jų buvo per trisdešimt kankinių, šio persekiojimo aukų. Svetimtaučiai pirkliai, likę vietoje, savo ¡saugumo dėlei turėjo mokėti išpirką vyresnybei. Po to krikščionys buvo laikomi apsuptyje Ikškilės tvirtovėje, o tuo tarpu visur kaimuose visa, kas ¡buvo krikščioniška, buvo sunaikinta

t-004vidutinis

Teodoras Narbutas, remdamasis Henriko Latvio kronika, rašė, kad Rygoje buvo žinoma apie Lietuvos karines pajėgas, valdovų santarvę, vieningą valdžią pavojaus metu, pasienio institucijas ir patyrusius mūšiuose karius.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 50

Be to, dar, kaip kad matėme iš Henriko Latvio kronikos, Rygoje buvo žinoma Lietuvą'turint karines pajėgas ne iš paskutiniųjų, santarvėje gyvenant aukštuosius didikus, tai yra valdovus; negana to, pavojui atėjus, valdžia būdavo vieninga, turėjo gerai organizuotas institucijas pasienio žemėse ir, kas svarbiausia, ryžtingus bei patyrusius mūšiuose karius.

t-199236vidutinis

Henriko Latvio kronika yra viena iš pirmųjų Pabaltijyje vokiečių kronikų ir buvo surašyta 1225-27 m.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 135

Kiek plačiau ordino priešą minėjo pirmosios Pabaltijyje vokiečių kronikos, būtent, Latvijos Henriko (surašyta 1225-27 m.) ir Eiliuotinė Livonijos kronika (po 1290 m.).

t-218258vidutinis

T. Narbutas remiasi Henriko Latvio kronikos prierašu, kuriame esą įrašyti lietuviški kreipiniai į karo dievą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 29

Norėdamas savo prielaidą paremti, T. Narbutas nurodo neva lietuviškus kreipinius į šį dievą, iškaltus ant rasto trimito ir įrašytus Henriko Latvio kronikos prieraše.

t-219019vidutinis

Henriko Latvio kronikos prierašuose, arba pastabose, ku rias XVII amžiuje parašė kažkoks kunigas Glumeris ir kurias turiu rankoje, tarp nedaugelio Lietuvos istoriją liečiančių da lykų yra parašyta, kad, kai 1243 metais Livonijos riteriai, šauk dami tikrojo.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 97

Henriko Latvio kronikos prierašuose, arba pastabose, kurias XVII amžiuje parašė kažkoks kunigas Glumeris ir kurias turiu rankoje, tarp nedaugelio Lietuvos istoriją liečiančių dalykų yra parašyta, kad, kai 1243 metais Livonijos riteriai, šaukdami tikrojo Dievo vardą, užpuolė lietuvius, šie savo ruožtu rėkė: JogKauou, jogKauaile! („Jok Kove, jok Kovaiti!“).