Narbutas tvirtino, kad vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas buvo paimtas iš Hartknocho abejonės, pateiktos be argumentų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 433
Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legen\nda apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vie\nnuolio išmonė... Sis vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas yra\npaimtas iš Hartknocho14, bet jis pareiškė tai nepateikdamas\nargumentų, vien kaip savo paties abejonę. Dabar peržvelkime\nmūsų amžiaus kritiko argumentus.
Anot Hartknocho, sudargų iš ties būta, jų atminimas gyvas šios žemės padavimuose ir kai kuriuose vietovardžiuose2.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 270
Anot Hartknocho, sudargų iš ties būta, jų atminimas gyvas šios žemės padavimuose ir kai kuriuose vietovardžiuose2. Dar ir šiandien čia yra du piliavietėmis garsėjantys miesteliai, vadinami Sudargais: vienas Prūsijoje, prie Rausvės upės, antras — kairiojoje Nemuno pakrantėje, šiek tiek žemiau Jurbarko. Siame senoviniame krašte taip pat yra Rosės upė, iki mūsų die nų išsaugojusi šį pavadinimą: ji prasideda į šiaurę nuo Liubavo miestelio, teka iš pietų šiaurės link ir įteka į Šešupę jos kairiojoje pakrantėje, kiek aukščiau Naumies čio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
būti tariama Mergo; Henenbergerio Ronis yra Romais - visiš kai lietuviškas vardas; Bollojsus atsispindi pas mus pačius Lie tuvoje daugelyje vietovardžių - Balčiai (Bolcie), Baltininkai (Bolcieniki), Balaičiai (Bolojcie). Pagaliau kritikas, norėdamas visiškai sugriauti vyriausiųjų žynių sąrašą, sako, kad Jaygello, Jargallo, Pomoloys esą aiškiai lietuviški vardai. O kas gi buvo anų amžių prūsai, jei ne lietuviai, ar jie nebuvo vienos su Lie tuva kilties ir vienos genties broliai?