saltinis

Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Manoma, kad S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ tuo metu jau buvo parašyti ir buvo žinomi D. Poškai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 51

Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti\nS. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai\nbuvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo\npersirašytas11. Bet savo straipsnyje jis nemini S. Daukanto, ta\nrytum pastangų parašyti lietuvių tautos istoriją iki pat 1829\nmetų ir nebuvo.

t-002vidutinis

S. Daukantas „Darbų“ pratarmėje rašė kūrinį skyręs ne mokytiems vyrams, o motinoms, pasakojančioms vaikams apie protėvių darbus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 51

Galbūt geriausiai šį faktą paaiškintų paties\nS. Daukanto „Darbų“ pratarmės žodžiai: „<...> aš ne dėl mo\nkytų vyrų ir galvočių, bet dėl tų motinų rašiau, kurios geba\nsavo vaikams darbus jų bočių prabočių papasakoti, o be raštų\ndaug kartų apsirinka“12.