Narbutas nurodo, kad Hartknocho darbuose galima rasti išsamiau išnagrinėtų kalbinių ir religinių panašumų įrodymų bei pavyzdžių. Pasak Narbuto, Hartknochas pateikė žinių apie prie Baltijos jūros gyvavusius padavimus dėl tenykščių genčių, ypač prūsų, ištakų. Hartknochas pateikia XV amžiuje gyvenusio prūsų kilmės Frydriko Zamilio lotynų kalba parašytos poemos ištrauką, kur, sakydamas savo sūnums apie savo lietuviš ką kilmę, be kita ko, jis mini protėvius pelazgus1.
Ilgai čia reikėtų dėstyti jo įrodymus, parem tus vien žodžių ir religinių apeigų panašumu, bet pasaky sime tik tiek, jog šis autorius, puikiai mokėjęs abi kalbas, labiau įrodė jų kilmę iš vieno šaltinio negu jų tapatybę. O lyginant ją su graikų kalba, nustatyta nemažai stebi nančių ne tik atskirų žodžių, bet ištisų frazių ir posakių panašumų. Smalsus tyrinėtojas ras tam dar išsamiau iš nagrinėtų įrodymų ir pavyzdžių Hartknocho darbuose3.
Pažvelgę tyrinėtojo žvilgsniu į\nlietuvių senovės paminklus, visur aptinkame pėdsakų ir\npadavimų apie tautos kilmę iš pelazgų1. Hartknochas2 pa\nteikia žinių, jog prie Baltijos jūros amžių amžiais buvo\nžinomi padavimai apie tenykščių genčių, ypač prūsų, iš\ntakas. Tai nugirdęs kronikininkas Vitechindas3, savo ruož\ntu norėjęs nuspalvinti šiuos ¡padavimus tariamu istorišku\nmu, rašo apie makedonus, po Aleksandro Didžiojo mirties\natvykusius į prūsų kraštus.
Hartknochas pateikia XV amžiuje gyvenusio prūsų kilmės Frydriko Zamilio lotynų kalba parašytos poemos ištrauką, kur, sakydamas savo sūnums apie savo lietuviš ką kilmę, be kita ko, jis mini protėvius pelazgus1.
Hartknochas pateikia XV amžiuje gyvenusio prūsų kilmės Frydriko Zamilio lotynų kalba parašytos poemos ištrauką, kur, sakydamas savo sūnums apie savo lietuviš ką kilmę, be kita ko, jis mini protėvius pelazgus1. Dabar panagrinėkime naujesnius pėdsakus, liudijančius, kad šių protėvių vardas ne tik nebuvo svetimas Lietuvoje, bet ir įsiamžino įžymių žmonių, giminių asmenvardžiuose, upių, ežerų, gyvenviečių pavadinimuose. Dusiburgas2 primena vardą įžymaus žmogaus, kilusio iš kunigaikščio Pelužio giminės; anot vietinių tyrinėjimų, Lydos apskrityje būta ir kilmingos Pelužių, arba Pelusų, Pelasų, giminės; ten taip pat Pelesos upė ir to paties pavadinimo ežeras, į kurį ji įteka, be to, esama kaimų, senovinių gyvenviečių, yra senoji ir naujoji Pelesa, taip pat Palaškos, esančios toje pačioje apskrityje ir netoli šių vandens telkinių.