Bychovco kronika nurodyta PSRL 17 tome, 525 puslapyje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 379
** (^11) **PSRL, 17, 525 p. (Bychovco kronika).** (^12) **CEV, 814-815, 823-824, 836-838 p.
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Šaltinis
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–5 iš 5 teiginių
Bychovco kronika nurodyta PSRL 17 tome, 525 puslapyje.
PDF 379
** (^11) **PSRL, 17, 525 p. (Bychovco kronika).** (^12) **CEV, 814-815, 823-824, 836-838 p.
Netrukus Teodoras Narbutas paskelbs ir vėlyvąją Lietuvos metraščio redakciją — Bychovco kroniką, kuria Daukantas pasinaudoti nebespės.
PDF 5
Si publikacija buvo itin svarbi, nes įrodė, kad Lietuva tikrai turėjo savo metraščius. Netrukus Teodoras Narbutas paskelbs ir vėlyvąją Lietuvos metraščio redakciją — Bychovco kroniką, kuria Daukantas pasinaudoti nebespės. Lietuviškus metraščius jam kompensavo vėlyva Motiejaus Strijkovskio kronika, Teodoro Lepnerio Mažosios Lietuvos aprašymai, Motiejaus Pretorijaus prūsų ir lietuvių praeities tyrinėjimai bei garsioji Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorija".
1834 m. pabaigoje T. Narbutui buvo perduotas Lietuvos metraštis, arba Bychovco kronika.
PDF 5
1834 metų pabaigoje, Vincentui Janovskiui tarpininkaujant, T. Narbuto rankas pasiekė geidžiamasis Lietuvos metraštis, arba Bychovco kronika1. Antrasis ir trečiasis „Istorijos“ tomai, jau parengti spaudai, gulėjo ant istoriko stalo, bet Kronika, „tasai neįkainojamas dalykas“1 2, vertė viską peržiūrėti iš naujo. Atsirado ir daugiau naujų šaltinių.
Teodoras Narbutas nurodė, kad Bychovco kronika ir Lindenblatto šaltinis neužsimena apie antrąją Vytauto emigraciją, o po 1390 m. Vytautui priskiria tik vieną emigraciją.
PDF 546
Tuo tarpu patys patikimiausi šaltiniai (Lindenblatt. - S. 85-87; Wigand. - P. 302; foliantas „E“. - P. 54, 112, 257; didžiojo magistro laiškas Danijos karalienei (Registr. - S. 25), esantis Slaptajame Karaliaučiaus archyve; rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika. - P. 51 sequ.) visai nieko nežino apie antrąją iš eilės emigraciją, juolab apie antrąjį atsimetimą nuo kryžiuočių, kitaip sakant, po 1390 m etų tik kartą Vytautui priskiria tokį atsitikimą.
T. Narbutas vėliau susidūrė su kitais Vilniaus leidėjais, kai spausdino „Bychovco kroniką“.
PDF 52
Vėliau, susidūręs su kitais Vilniaus leidėjais (ypač kai spausdino „Bychovco kroniką“ ir „Mažesniuosius istorijos raštus“), įvertino LTI leidėjo privalumus.