Bychovco kronika nurodyta PSRL 17 tome, 525 puslapyje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 379
** (^11) **PSRL, 17, 525 p. (Bychovco kronika).** (^12) **CEV, 814-815, 823-824, 836-838 p.
Šaltinis
Bychovco kronika
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Teiginiai ir įrodymai
Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–5 iš 5 teiginių
t-002vidutinis
Netrukus Teodoras Narbutas paskelbs ir vėlyvąją Lietuvos metraščio redakciją — Bychovco kroniką, kuria Daukantas pasinaudoti nebespės.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 5
Si publikacija buvo itin svarbi, nes įrodė, kad Lietuva tikrai turėjo savo metraščius. Netrukus Teodoras Narbutas paskelbs ir vėlyvąją Lietuvos metraščio redakciją — Bychovco kroniką, kuria Daukantas pasinaudoti nebespės. Lietuviškus metraščius jam kompensavo vėlyva Motiejaus Strijkovskio kronika, Teodoro Lepnerio Mažosios Lietuvos aprašymai, Motiejaus Pretorijaus prūsų ir lietuvių praeities tyrinėjimai bei garsioji Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorija".
t-003vidutinis
1834 m. pabaigoje T. Narbutui buvo perduotas Lietuvos metraštis, arba Bychovco kronika.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 5
1834 metų pabaigoje, Vincentui Janovskiui tarpininkaujant, T. Narbuto rankas pasiekė geidžiamasis Lietuvos metraštis, arba Bychovco kronika1. Antrasis ir trečiasis „Istorijos“ tomai, jau parengti spaudai, gulėjo ant istoriko stalo, bet Kronika, „tasai neįkainojamas dalykas“1 2, vertė viską peržiūrėti iš naujo. Atsirado ir daugiau naujų šaltinių.
t-004vidutinis
Teodoras Narbutas nurodė, kad Bychovco kronika ir Lindenblatto šaltinis neužsimena apie antrąją Vytauto emigraciją, o po 1390 m. Vytautui priskiria tik vieną emigraciją.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 546
Tuo tarpu patys patikimiausi šaltiniai (Lindenblatt. - S. 85-87; Wigand. - P. 302; foliantas „E“. - P. 54, 112, 257; didžiojo magistro laiškas Danijos karalienei (Registr. - S. 25), esantis Slaptajame Karaliaučiaus archyve; rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika. - P. 51 sequ.) visai nieko nežino apie antrąją iš eilės emigraciją, juolab apie antrąjį atsimetimą nuo kryžiuočių, kitaip sakant, po 1390 m etų tik kartą Vytautui priskiria tokį atsitikimą.
t-219928vidutinis
T. Narbutas vėliau susidūrė su kitais Vilniaus leidėjais, kai spausdino „Bychovco kroniką“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 52
Vėliau, susidūręs su kitais Vilniaus leidėjais (ypač kai spausdino „Bychovco kroniką“ ir „Mažesniuosius istorijos raštus“), įvertino LTI leidėjo privalumus.