Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

saltinis

Bychovco kronika

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001

Bychovco kronika nurodyta PSRL 17 tome, 525 puslapyje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 379

**\n(^11) **PSRL, 17, 525 p. (Bychovco kronika).**\n(^12) **CEV, 814-815, 823-824, 836-838 p.
t-002vidutinis

Netrukus Teodoras Narbutas paskelbs ir vėlyvąją Lietuvos metraščio redakciją — Bychovco kroniką, kuria Daukantas pasinaudoti nebespės.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 5

Si publikacija buvo itin svarbi, nes įrodė, kad Lietuva tikrai turėjo savo met­ raščius. Netrukus Teodoras Narbutas paskelbs ir vėlyvąją Lietuvos metraščio redakciją — Bychovco kroniką, kuria Daukantas pasinaudoti nebespės. Lietuviškus metraščius jam kompensavo vėlyva Mo­ tiejaus Strijkovskio kronika, Teodoro Lepnerio Ma­ žosios Lietuvos aprašymai, Motiejaus Pretorijaus prūsų ir lietuvių praeities tyrinėjimai bei garsioji Al­ berto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorija".
t-003vidutinis

1834 m. pabaigoje T. Narbutui buvo perduotas Lietuvos metraštis, arba Bychovco kronika.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 5

1834 metų pabaigoje, Vincentui Janovskiui tarpininkaujant, T. Narbuto rankas pasiekė geidžiamasis Lietuvos metraštis, arba Bychovco kronika1. Antrasis ir trečiasis „Istorijos“ tomai, jau parengti spau­ dai, gulėjo ant istoriko stalo, bet Kronika, „tasai neįkai­ nojamas dalykas“1 2, vertė viską peržiūrėti iš naujo. Atsi­ rado ir daugiau naujų šaltinių.
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas nurodė, kad Bychovco kronika ir Lindenblatto šaltinis neužsimena apie antrąją Vytauto emigraciją, o po 1390 m. Vytautui priskiria tik vieną emigraciją.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 546

Tuo tarpu patys patikimiausi šaltiniai (Lindenblatt. - S. 85-87; Wigand. - P. 302; foliantas „E“. - P. 54, 112, 257; didžiojo magistro laiškas Danijos karalienei (Registr. - S. 25), esantis Slaptajame Karaliaučiaus archyve; rankraštinė Lietuvos (By- chovco) kronika. - P. 51 sequ.) visai nieko nežino apie antrąją iš eilės emigraciją, juolab apie antrąjį atsimetimą nuo kryžiuo­ čių, kitaip sakant, po 1390 m etų tik kartą Vytautui priskiria tokį atsitikimą.