1323 m. Gedimino sutartis su Ordinu rodo, kad Lietuvos valstybės lietuviškosios žemės apėmė Aukštaičių ir Žemaičių kraštus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 188
Trumpai kalbant, jis taip ryžtingai kariavo, kad per\nšešerius metus, kada vadovavo šiai piliai, privertė visus lietuvius, gyvenusius Nemuno\npakrantėje, nuo Neries upės iki Lamatos žemės546, laikytis taikos su krikščionimis, bet\n\nLethovinorum rex), o toliau konstatuojama: Štai kraštai, kuriuose mes nustatėme taiką:\niš mūsų pusės — Aukštaičių ir Žemaičių kraštas, Pskovas ir visi rusų [kraštai], kurie\nyra mūsų valdžioje (PUB, 2, 1, Nr. 418, p. 301; GL, Nr. 8, p. 69; popiežiaus bulės\ntekste — LUB, 2, Nr. 693, p. 151). Vad., 1323 m. Gedimino sutartis su Ordinu rodo, kad\nLietuvos valstybės lietuviškosios žemės susidėjo iš dviejų dalių: Aukštaičių ir Žemaičių\n(Łowmiański H., Studja..., 2, p. 69— 70; Jakštas J., Vokiečių ordinas..., p. 141; plg. Jučas\nM., Dėl vakarinių..., p. 38—39).