Posakis

„su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą[as] dabar ir ateityje“

2 teiginiai1 įrašas0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

1994 m. Lietuvos ir Lenkijos sutarties preambulėje abi valstybės patvirtino dabartinių teritorijų „su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva“ vientisumą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 256

1994 m. balandžio 26 d. santykius vaisingai vainikavo po ilgų derybų Lietuvos ir Lenkijos pasirašyta draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Dokumento preambulėje, be kitų nuostatų, buvo priminti ankstesni Lenkijos ir Lietuvos nesutarimai dėl teritorijų, pasmerktas smurto naudojimas abiejų tautų tarpusavio santykiuose ir abiejų šalių iškilmingai patvirtintas dabartinių teritorijų „su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą[as] dabar ir ateityje“. Abi valstybės įsipareigojo grįsti savo santykius tarpusavio pagarba, pasitikėjimu, lygiateisiškumu, gera kaimynyste ir remti viena kitos integraciją į Vakarų valstybių šeimą. Ratifikavus sutartį ir įsigaliojus jos nuostatoms, Lenkija oficialiai atsisakė bet kokių pretenzijų į Vilniaus kraštą.
t-002vidutinis

1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos ir Lenkijos sutartyje patvirtintas dabartinių teritorijų „su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva“ vientisumas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 256

1994 m. balandžio 26 d. santykius vaisingai vainikavo po ilgų derybų Lietuvos ir Lenkijos pasirašyta draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Dokumento preambulėje, be kitų nuostatų, buvo priminti ankstesni Lenkijos ir Lietuvos nesutarimai dėl teritorijų, pasmerktas smurto naudojimas abiejų tautų tarpusavio santykiuose ir abiejų šalių iškilmingai patvirtintas dabartinių teritorijų „su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą[as] dabar ir ateityje“. Abi valstybės įsipareigojo grįsti savo santykius tarpusavio pagarba, pasitikėjimu, lygiateisiškumu, gera kaimynyste ir remti viena kitos integraciją į Vakarų valstybių šeimą. Ratifikavus sutartį ir įsigaliojus jos nuostatoms, Lenkija oficialiai atsisakė bet kokių pretenzijų į Vilniaus kraštą.