Lietuvių ir rygiečių sąjunga buvo grindžiama principu „mano priešo priešas yra mano draugas“.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 228
Lietuvių ir\nrygiečių sąjunga, atnaujinta vėliau prie Gedimino, iš viso patvėrė\ntris dešimtmečius. Ji buvo pagrįsta gyvenimo dėsniu : mano priešo\npriešas yra mano draugas.\nNuo Mindaugo laikų besitęsią nesutikimai tarp ordino ir Rygos,\nkurią visada palaikė arkivyskupas, 1297 m. virto atviru karu.
Ivinskis posakiu „mano priešo priešas yra mano draugas“ apibūdino lietuvių ir rygiečių sąjungos pagrindą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 228
Krikščionių\npasauliui atrodė nuostabu, kaip pagonis Vytenis tapo ištikimu są\njungininku Rygos miesto ir Livonijos arkivyskupo. Lietuvių ir\nrygiečių sąjunga, atnaujinta vėliau prie Gedimino, iš viso patvėrė\ntris dešimtmečius. Ji buvo pagrįsta gyvenimo dėsniu : mano priešo\npriešas yra mano draugas.
Lietuvių ir rygiečių sąjunga buvo grindžiama dėsniu „mano priešo priešas yra mano draugas“.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 228
Krikščionių\npasauliui atrodė nuostabu, kaip pagonis Vytenis tapo ištikimu są\njungininku Rygos miesto ir Livonijos arkivyskupo. Lietuvių ir\nrygiečių sąjunga, atnaujinta vėliau prie Gedimino, iš viso patvėrė\ntris dešimtmečius. Ji buvo pagrįsta gyvenimo dėsniu : mano priešo\npriešas yra mano draugas.
Lietuvių ir rygiečių sąjunga buvo grindžiama dėsniu „mano priešo priešas yra mano draugas“ ir iš viso truko tris dešimtmečius.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 228
Lietuvių ir\nrygiečių sąjunga, atnaujinta vėliau prie Gedimino, iš viso patvėrė\ntris dešimtmečius. Ji buvo pagrįsta gyvenimo dėsniu : mano priešo\npriešas yra mano draugas.\nNuo Mindaugo laikų besitęsią nesutikimai tarp ordino ir Rygos,\nkurią visada palaikė arkivyskupas, 1297 m. virto atviru karu.