Posakis

„mano priešo priešas yra mano draugas“

4 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001aukstas

Lietuvių ir rygiečių sąjunga buvo grindžiama principu „mano priešo priešas yra mano draugas“.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 228

Lietuvių ir rygiečių sąjunga, atnaujinta vėliau prie Gedimino, iš viso patvėrė tris dešimtmečius. Ji buvo pagrįsta gyvenimo dėsniu : mano priešo priešas yra mano draugas. Nuo Mindaugo laikų besitęsią nesutikimai tarp ordino ir Rygos, kurią visada palaikė arkivyskupas, 1297 m. virto atviru karu.

t-002aukstas

Ivinskis posakiu „mano priešo priešas yra mano draugas“ apibūdino lietuvių ir rygiečių sąjungos pagrindą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 228

Krikščionių pasauliui atrodė nuostabu, kaip pagonis Vytenis tapo ištikimu sąjungininku Rygos miesto ir Livonijos arkivyskupo. Lietuvių ir rygiečių sąjunga, atnaujinta vėliau prie Gedimino, iš viso patvėrė tris dešimtmečius. Ji buvo pagrįsta gyvenimo dėsniu : mano priešo priešas yra mano draugas.

t-003aukstas

Lietuvių ir rygiečių sąjunga buvo grindžiama dėsniu „mano priešo priešas yra mano draugas“.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 228

Krikščionių pasauliui atrodė nuostabu, kaip pagonis Vytenis tapo ištikimu sąjungininku Rygos miesto ir Livonijos arkivyskupo. Lietuvių ir rygiečių sąjunga, atnaujinta vėliau prie Gedimino, iš viso patvėrė tris dešimtmečius. Ji buvo pagrįsta gyvenimo dėsniu : mano priešo priešas yra mano draugas.

t-004aukstas

Lietuvių ir rygiečių sąjunga buvo grindžiama dėsniu „mano priešo priešas yra mano draugas“ ir iš viso truko tris dešimtmečius.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 228

Lietuvių ir rygiečių sąjunga, atnaujinta vėliau prie Gedimino, iš viso patvėrė tris dešimtmečius. Ji buvo pagrįsta gyvenimo dėsniu : mano priešo priešas yra mano draugas. Nuo Mindaugo laikų besitęsią nesutikimai tarp ordino ir Rygos, kurią visada palaikė arkivyskupas, 1297 m. virto atviru karu.