Tačiau būtent šių žygių į Maskvą metu 1371 m. laiške Konstantinopolio patriarchui Algirdas pasivadina „lietuvių imperatoriumi“ („vasilea Letvon“), taip iškeldamas save virš Maskvos, Tverės ir kitų kunigaikščių ir prisilygindamas Bizantijos imperatoriui –.
Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė. Taip liko neįgyvendintos Algirdo išsakytos pretenzijos, kad „savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams“, o Vilnius nevirto „antruoju Kijevu“. Tačiau būtent šių žygių į Maskvą metu 1371 m. laiške Konstantinopolio patriarchui Algirdas pasivadina „lietuvių imperatoriumi“ („vasilea Letvon“), taip iškeldamas save virš Maskvos, Tverės ir kitų kunigaikščių ir prisilygindamas Bizantijos imperatoriui – Lietuvos valdovai puikiai orientavosi ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europos politinėje sistemoje.
Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė. Taip liko neįgyvendintos Algirdo išsakytos pretenzijos, kad „savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams“, o Vilnius nevirto „antruoju Kijevu“. Tačiau būtent šių žygių į Maskvą metu 1371 m. laiške Konstantinopolio patriarchui Algirdas pasivadina „lietuvių imperatoriumi“ („vasilea Letvon“), taip iškeldamas save virš Maskvos, Tverės ir kitų kunigaikščių ir prisilygindamas Bizantijos imperatoriui – Lietuvos valdovai puikiai orientavosi ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europos politinėje sistemoje.