„lenkų pradų naikinimo“ „istorinio pirmumo teisę“ „rusų pradų atkūrimo“

PDF 106

L I E T U V O S I S T O R I J A 106 Caro valdžia: „Čia nebus Lenkijos“ Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomi- jos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadi- no „lenkų pradų naikinimo“ politika. Šios politikos ideologiniu pagrindu tapo nuo Ivano Rūsčiojo laikų žinoma nuostata pretenduoti į LDK žemes, kaip Rusijai neva „istorinio pirmumo“ principu turintį priklausyti pavel- dą. Atseit LDK iki jos pagoniškosios dalies katalikiško krikšto ir Krėvos unijos su Lenkija buvo viena iš stipriausių rusų valstybių, konkuravusi su Maskva dėl rusų žemių suvienijimo. Tad ilgainiui rusais būtų tapę ir patys šios valstybės kūrėjai – etniniai lietuviai. Neva po Liublino unijos LDK tebuvo Lenkijos valda. Taigi, „susigrąžinusi“ tai, kas jai priklauso pagal „istorinio pirmumo teisę“, Rusija turi teisę, kad ir prievarta, „atkurti is- torinį teisingumą“. Todėl naikintos institucijos, kurios skyrė šį kraštą nuo likusios Rusijos, vietos administracijoje neleidžiama vartoti lenkų kalbos. Rusų kalba turėjo tapti ir mokyklų kalba. Nustatyta, kad vietos bajorai gali dirbti vietos administracijos įstaigose tik tada, kai 10 metų atidirbs kitose Rusijos gubernijose.

PDF 106

L I E T U V O S I S T O R I J A 106 Caro valdžia: „Čia nebus Lenkijos“ Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomi- jos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadi- no „lenkų pradų naikinimo“ politika. Šios politikos ideologiniu pagrindu tapo nuo Ivano Rūsčiojo laikų žinoma nuostata pretenduoti į LDK žemes, kaip Rusijai neva „istorinio pirmumo“ principu turintį priklausyti pavel- dą. Atseit LDK iki jos pagoniškosios dalies katalikiško krikšto ir Krėvos unijos su Lenkija buvo viena iš stipriausių rusų valstybių, konkuravusi su Maskva dėl rusų žemių suvienijimo. Tad ilgainiui rusais būtų tapę ir patys šios valstybės kūrėjai – etniniai lietuviai. Neva po Liublino unijos LDK tebuvo Lenkijos valda. Taigi, „susigrąžinusi“ tai, kas jai priklauso pagal „istorinio pirmumo teisę“, Rusija turi teisę, kad ir prievarta, „atkurti is- torinį teisingumą“. Todėl naikintos institucijos, kurios skyrė šį kraštą nuo likusios Rusijos, vietos administracijoje neleidžiama vartoti lenkų kalbos. Rusų kalba turėjo tapti ir mokyklų kalba. Nustatyta, kad vietos bajorai gali dirbti vietos administracijos įstaigose tik tada, kai 10 metų atidirbs kitose Rusijos gubernijose.

PDF 114

„Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos. Tad Bažnyčios veikla varžyta, ka- talikai diskriminuojami ir viliojami į stačiatikybę. „Rusų pradų atkūrimo“ politikos šalininkai ginčijosi dėl taktikos etninių lietuvių atžvilgiu. Nuga- lėjo tie, kurie „pradų“ diegimo praktikos nepatikėjo vietos gyventojams, tad lietuvių kalba į švietimo įstaigas neįleista. Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai.

PDF 106

L I E T U V O S I S T O R I J A 106 Caro valdžia: „Čia nebus Lenkijos“ Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomi- jos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadi- no „lenkų pradų naikinimo“ politika. Šios politikos ideologiniu pagrindu tapo nuo Ivano Rūsčiojo laikų žinoma nuostata pretenduoti į LDK žemes, kaip Rusijai neva „istorinio pirmumo“ principu turintį priklausyti pavel- dą. Atseit LDK iki jos pagoniškosios dalies katalikiško krikšto ir Krėvos unijos su Lenkija buvo viena iš stipriausių rusų valstybių, konkuravusi su Maskva dėl rusų žemių suvienijimo. Tad ilgainiui rusais būtų tapę ir patys šios valstybės kūrėjai – etniniai lietuviai. Neva po Liublino unijos LDK tebuvo Lenkijos valda. Taigi, „susigrąžinusi“ tai, kas jai priklauso pagal „istorinio pirmumo teisę“, Rusija turi teisę, kad ir prievarta, „atkurti is- torinį teisingumą“. Todėl naikintos institucijos, kurios skyrė šį kraštą nuo likusios Rusijos, vietos administracijoje neleidžiama vartoti lenkų kalbos. Rusų kalba turėjo tapti ir mokyklų kalba. Nustatyta, kad vietos bajorai gali dirbti vietos administracijos įstaigose tik tada, kai 10 metų atidirbs kitose Rusijos gubernijose.