Eiliuotinės kronikos autorius žodžius „krikščionys turi raudoti dėl jo mirties“ įtraukė į kelias šiltas eilutes.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 206
Kovodamas Livonijos ordino\npusėje prieš savo tautiečius (pagonis), neofitas Suksė viename žygyje\nAukštaičių žemėje žuvo. Eiliuotinės kronikos autorius jam paskyrė\nkelioliką šiltų eilučių, tardamas, «krikščionys turi raudoti dėl jo\nmirties» 220c. Buvo ir daugiau tokių pabėgėlių iš Lietuvos, tačiau\ntos rūšies suskilimą jauna valstybė atlaikė.
Eiliuotinės kronikos autorius jam paskyrė kelioliką šiltų eilučių, tardamas, «krikščionys turi raudoti dėl jo mirties» 220c.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 206
Kovodamas Livonijos ordino\npusėje prieš savo tautiečius (pagonis), neofitas Suksė viename žygyje\nAukštaičių žemėje žuvo. Eiliuotinės kronikos autorius jam paskyrė\nkelioliką šiltų eilučių, tardamas, «krikščionys turi raudoti dėl jo\nmirties» 220c. Buvo ir daugiau tokių pabėgėlių iš Lietuvos, tačiau\ntos rūšies suskilimą jauna valstybė atlaikė.
Eiliuotinės kronikos autorius apie neofitą Suksę rašė, kad „krikščionys turi raudoti dėl jo mirties“.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 206
Kovodamas Livonijos ordino\npusėje prieš savo tautiečius (pagonis), neofitas Suksė viename žygyje\nAukštaičių žemėje žuvo. Eiliuotinės kronikos autorius jam paskyrė\nkelioliką šiltų eilučių, tardamas, «krikščionys turi raudoti dėl jo\nmirties» 220c. Buvo ir daugiau tokių pabėgėlių iš Lietuvos, tačiau\ntos rūšies suskilimą jauna valstybė atlaikė.