XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje Jogailaičių dinastija valdė Lenkiją, Lietuvą, Čekiją ir Vengriją, todėl rytinė Vidurio Europa vadinta „jogailaičių Europa“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 53
je–XVI a. pradžioje užėmusi taip pat Čekijos ir Vengrijos sostus. Taigi,
Krikščionybės forposto idėja buvo nukreipta prieš stačiatikišką Maskvą ir siejosi su krikščioniškojo mentaliteto įsigalėjimu visuomenės elite.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 53
tis – krikščionybės forposto – idėja nukreipta prieš stačiatikišką Maskvą),
Jogailaičių dinastija Lenkijos ir Lietuvos sostuose valdė iki 1572 m., o XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje užėmė ir Čekijos bei Vengrijos sostus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 53
Lenkijos ir Lietuvos sostuose sė- dėjo lietuviškos kilmės Jogailaičių dinastija (iki 1572 m.), XV a. pabaigo- je–XVI a. pradžioje užėmusi taip pat Čekijos ir Vengrijos sostus. Taigi, šios epochos rytinė Vidurio Europa buvo tapusi „jogailaičių Europa“, o jogailaičių dinastija – pagrindine Habsburgų dinastijos konkurente. Jo- gailaičių Europa pradėjo vaidinti „krikščionybės forposto“ vaidmenį, tie- sa, nevienodai sėkmingai. Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaikė prieš sta- čiatikišką Maskvą mūšio prie Oršos pergale 1514 m., o Vengrija 1526 m. patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemė- lapio.