Kai kartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto riams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu galima ir laukinius žvėris sušvelninti.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 278
Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti. O kai vėl kartą jo akyse\nkažkas gyrė vieną iškalbingą kunigaikštį, Vytautas trumpai ta\nrė, kad jam patinkąs mažiau iškalbingas, bet užtatai tiesa\nkalbis.
Vytautas, išgirdęs priekaištą dėl dosnaus žemių dalijimo totoriams Lietuvoje ir Rusijoje, atsakė, kad gerumu galima sušvelninti ir laukinius žvėris.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 278
Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti. O kai vėl kartą jo akyse\nkažkas gyrė vieną iškalbingą kunigaikštį, Vytautas trumpai ta\nrė, kad jam patinkąs mažiau iškalbingas, bet užtatai tiesa\nkalbis.
Vytautas atsakė, kad gerumu galima sušvelninti ir laukinius žvėris, kai jam priminė dosnumą totoriams dalijant žemes Lietuvoje ir Rusijoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 278
Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti. O kai vėl kartą jo akyse\nkažkas gyrė vieną iškalbingą kunigaikštį, Vytautas trumpai ta\nrė, kad jam patinkąs mažiau iškalbingas, bet užtatai tiesa\nkalbis.
Vytautas posakiu „gerumu galima ir laukinius žvėris sušvelninti“ aiškino savo dosnumą totoriams dalijant žemes Lietuvoje ir Rusioje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 278
Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti. O kai vėl kartą jo akyse\nkažkas gyrė vieną iškalbingą kunigaikštį, Vytautas trumpai ta\nrė, kad jam patinkąs mažiau iškalbingas, bet užtatai tiesa\nkalbis.
Vytautas posakiu apie gerumu sušvelninamus laukinius žvėris aiškino savo dosnumą totoriams dalijant žemes Lietuvoje ir Rusijoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 278
Kalboje buvo trumpas ir šykštus, bet žinodamas reikalus,\ndažnai griebdavosi sąmojaus ir lakoniškumo. Kai ant Dniepro\nsaviškiai jį atkalbinėjo dėl didelių šalčių mesti kovą su totoriais,\nVytautas atrėmė: todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim,\ngausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės\napie mus, kad mus nugalėjo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai\nkartą jam kažkas priminė jo didelį duosnumą dalinant toto\nriams žemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakęs, kad gerumu\ngalima ir laukinius žvėris sušvelninti.